Documentos de Académico
Documentos de Profesional
Documentos de Cultura
saqarTvelos
florisa da mcenareulobis
istoria
saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademia
i r i n a Sa ti l o va , n i n o m We d l i S v i l i † ,
l u a r a r uxa Z e , e l i s o y va va Z e
saqarTvelos
florisa da mcenareulobis
istoria
Tbilisi
2012
UDC (uak) 561(479.22)(09)
p _ 152
ISBN 978-9941-0-4206-5
2
Sinaarsi
Sesavali ................................................................................................................................ 5
paleozouri era.............................................................................................................. 7
karbonuli periodi ...................................................................................................... 7
mezozouri era.................................................................................................................11
iuruli periodi ............................................................................................................11
qvedaiuruli epoqa .............................................................................................................11
Suaiuruli epoqa ................................................................................................................. 13
carculi periodi ......................................................................................................... 24
qvedacarculi epoqa .........................................................................................................24
kainozouri era ............................................................................................................. 28
paleogenuri periodi .......................................................................................... 28
eocenuri epoqa ..................................................................................................................... 29
oligocenuri epoqa .......................................................................................................... 31
neogenuri periodi...................................................................................................... 39
miocenuri epoqa ...................................................................................................................40
qvedamiocenuri ................................................................................................................40
Suamiocenuri...................................................................................................................... 43
zedamiocenuri ................................................................................................................... 53
sarmatuli sarTuli ............................................................................................... 53
meoturi sarTuli..................................................................................................... 59
plioceni da eopleistoceni (dasavleTi saqarTvelo) ................... 77
pliocenuri epoqa .............................................................................................................. 77
ponturi sarTuli..................................................................................................... 77
kimeriuli sarTuli ............................................................................................... 82
kuialnikuri (egrisuli) sarTuli ............................................................. 98
eopleistocenuri epoqa .............................................................................................. 101
guriuli sarTuli.................................................................................................. 101
3
plioceni da eopleistoceni (aRmosavleTi saqarTvelo) .......... 109
pliocenuri epoqa ............................................................................................................ 109
aRCagiluri sarTuli ......................................................................................... 109
eopleistocenuri epoqa...............................................................................................110
afSeronuli sarTuli .........................................................................................110
4
Sesavali
5
paleobotanikuri masala ar aRmoCnda sakmarisi yvela
stratigrafiuli erTeulis floris detalurad gansaxilvelad.
samwuxarod zogierTi xarvezis Sevseba amjeradac ver moxerxda
(ZiriTadad es exeba paleozour da carcul floras). magram
sagulisxmoa, rom bolo 20 wlis ganmavlobaSi mopovebuli axali
palinologiuri masalis interpretaciam landSaftur-
fitocenologiuri meTodis gamoyenebiT, saSualeba mogvca
aRgvedgina florisa da mcenareulobis ganviTarebis TiTqmis
uwyveti procesi dawyebuli sarmatulidan holocenis CaTvliT.
xolo bioturi da abioturi faqtorebis gaTvaliswinebiT
dadginda is mniSvnelovani cvlilebebi, romlebmac gavlena iqonia
saqarTvelos Tanamedrove floris formirebaze.
6
paleozouri era
karbonuli periodi
saqarTvelos teritoriaze a.janeliZem gamoyo didi
kavkasionisa da antikavkasionis naoWa zonebi da maT Soris
ganlagebuli stabiluri zona e.w. saqarTvelos belti (Джанелидзе,
1942). dReisTvis e.gamyreliZis (И.Гамкрелидзе, 2000) mixedviT
gamoiyofa Semdegi erTeulebi: didi kavkasionis naoWa sistema
(kavkasioni), amierkavkasiis mTaTaSua regioni da mcire
kavkasionis naoWa sistema (antikavkasioni).
qvemoT moyvanilia (nax. 2) saqarTvelos teritoriis
teqtonikuri agebulebis sqematuri ruka (П. Гамкрелидзе, 1964).
7
(Адамия, 1968). denudaciis Semdgomi periodis ganmavlobaSi, roca
qveda da Suapaleozouri naleqebis udidesi nawili gadairecxa
Zirulis, xramisa da loqis masivebi gaxda sedimentaciis zona.
qveda da Suakarbonulis ganmavlobaSi auzSi ileqeboda vulkanuri
da danaleqi qanebi, romlebic Seicaven namarxi mcenareebis
naSTebs (nax. 3). maTi arseboba, rifuli kirqvebis linzebTan
erTad, miuTiTebs naleqebis sanapiro xasiaTze.
cxr. I. fanerozouli naleqebis stratigrafiuli sqema
jgufi sistema/periodi seqcia/epoqa
0 holocenuri
meoTxeuli
pleistocenuri
pliocenuri
neogenuri
kainozouri miocenuri
paleogenuri oligocenuri
eocenuri
65 paleocenuri
zeda
carculi
qveda
zeda – malmi
iuruli Sua – dogeri
mezozouri
qveda - liasi
zeda
triasuli Sua
225 qveda
zeda
permuli
qveda
zeda
karbonuli Sua
qveda
zeda
devonuri Sua
qveda
paleozouri
zeda
siluruli
qveda
zeda
ordoviciuli Sua
qveda
zeda
kambriuli Sua
600 qveda
8
saqarTveloSi uZvelesi namarxi flora daTariRebulia
paleozouriT. xramis masivis qveda da Suakarbonuli naleqebidan
mcenareTa naSTebi Seswavlilia uznaZis da novakis mier
(Схиртладзе, 1964; Адамия, 1968). gansazRvruli mcenareebis (cxr. II)
umetesi nawili damaxasiaTebelia paleozourisTvis, maT Soris
mxolod zogierTi gvxdeba agreTve permulSic.
9
asterokalamitebi da kalamitebi didi zomis mcenareebia.
kalamitebs hqondaT meoradi qsilemis producirebis unari.
gantotvis mixedviT isini varirebdnen uxvad gantotvilebidan
aragantotvilebamde (Радченко, 1963).
gvar Lyginopteris miekuTvneba Teslovani gvimrebi. maT
hqondad namdvili Teslkvirti, romelic ijda foTolze. xolo
mikrofilebi inarCunebdnen msgavsebas sporofilebTan
(Криштофович, 1957).
saqrTvelos paleozour nalaqebSi aRmoCenilia agreTve
kordaitebis naSTebi. am mcenareebs hqondaT mZlavri, wiwvovanebis
magvari Rero, araukariasebrTanairi traqeebiT da kargad
ganviTarebuli guliT (Криштофович, 1957).
10
mezozouri era
iuruli periodi
saqarTvelos teritoriaze iuruli naleqebi (cxr. III)
araTanabradaa ganviTarebuli. yvelaze didi farTobi maT ukaviaT
didi kavkasionis samxreT ferdze da SedarebiT sustad arian
gavrcelebuli mcire kavkasionze (Гамкрелидзе, 2000).
baTuri
Sua - dogeri
baiosuri
aalenuri
toarsuli
plinsbaxuri
qveda - liasi
sinemuruli
180 hetanguri
qvedaiuruli epoqa
adreiurulis ganmavlobaSi saqarTvelos teritoria, garda
Zveli masivebisa (Zirulis, xramis, loqis), dafaruli iyo zRviT
(Кахадзе, 1947; Вахания, 1976). xmeleTis am amaRlebul ubnebze
gavrcelebuli mcenareebis naSTebi qvedaiurul naleqebSia
ganamarxebuli. samxreT saqarTveloSi namarxi flora napovnia
hetanguri asakis qarsian qviSaqvebSi (nax.3). Zirulis masivze
paleoflora dakavSirebulia amave asakis „qveda tufitebTan“
(Адамия,1968; Топчишвили, 1969; Сванидзе, 1965, 1971; Сванидзе,
Якобидзе, 1979). garda amisa dasavleT saqarTvelos liasuri
naleqebi Seswavlilia palinologiuri meTodiT (Карашвили, 1973,
1977).
11
qvedaiurul floraSi kalamitebi warmodgenilia erTi
saxeobiT - Neocalamites hoerensis. saqarTveloSi am mcenaris naSTebi
iSviaTia da upiratesad warmodgenilia ReroebiT, romlebic
naleqebSi ganlagebulia an Sreebis gaswvriv an perpendi-
kularulad.
iurul Rerosaxsrianebs SorisEEyvelaze gavrcelebuli
mcenarea Svita (Equisetum), romlis Tanamedrove da namarxi
formebis Sedarebam aCvena, rom maT Soris gansxvaveba
umniSvneloa, ris safuZvelzec delem (Делле, 1967) iuruli Svitebi
miakuTvna Tanamedrove gvar Equisetum-s. iuruli Svita
warmodgenilia patara da didi formebiT. am ukanasknels ekuTvnis
Equisetum beanii, romlis naSTebi iSviaTia saqarTveloSi. isini
Cveulebriv, dakavSirebulia imave SreebTan, rac Neocalamites.
arsebobs varaudi, rom orive mcenare izrdeboda Waobian
adgilebSi.
qvedaiurul floraSi gvimrebi warmodgenilia 25 formiT,
romelTa umetesoba gansazRvrulia palinologiuri meTodiT
(Карашвили, 1977). makronaSTebi ki ekuTvnis sistematikurad
gaurkvevel taqsons Cladophlebis, romelsac ukavSireben ojax
Osmundaceae-as. qvedaiurul naleqebSi gvimrebis naSTebis didi
raodenoba miuTiTebs, rom maTi adgilsamyofeli sedimentaciis
auzTan axlos mdebareobda (Сванидзе, 1996).
qvedaiurulSi gvari Ginkgo warmodgenilia ori formiT:
Ginkgo mziae da Ginkgo ex gr. huttonii. pirveli damaxasiaTebelia
mxolod saqarTvelosTvis. meore ki cnobilia iuruli florebis
bevri sxva adgilsapovebelidan. mcenaris saxelwodebidan Cans,
rom svaniZem (Сванидзе, 1996) Tavi Seikava saqarTveloSi napovni
naSTebis sruli identifikaciisagan, radgan namarxi masalis
reviziam cxadyo, rom foTlebi aRwerili Ginkgo huttonii-s saxeliT
ekuTvnis sxvadasxva saxeobebs (Долуденко, Лебедева, 1972; Самылина,
1970).
ojaxi Czekanowskiaceae ekuTvnis klass Ginkgoopsida-s. ukve
adreul mezozourSi am mcenarem miaRwia evoluciis maRal dones,
rac gamoixateboda „farulTeslovanebis msgavsad TeslCanasaxis
dacvis unarSi“ (Красилов, 1968). Cekanovskiebi zedatriasulidan
qvedaiurulamde dominirebdnen cimbiris paleofloristul
olqSi. Semdgom maTi roli Semcirda da zedaiurulSi mTlianad
gadaSendnen. saqarTveloSi Cekanovskiebi napovni iyo qveda da
SuaiurulSi. Cveulebriv am jgufis mcenareuli naSTebi Zalze
iSviaTia da cudi daculobisaa (Сванидзе, 1996).
12
iurul palinologiur kompleqsSi aRmoCenili iyo
Eucommidites troedssonii-is mtvris marcvlebi (Якобидзе и др., 1983).
pirvelad es forma aRwerilia evropis liasuri naleqebidan da
gansazRvrulia rogorc farulTeslovani. 1958 wels diagnozi
Seicvala palinomorfebis morfologiuri Tvisebebis
statistikuri analizis safuZvelze da Eucommidites troedssonii
miakuTvnes SiSvelTeslovanebs (Ярошенко, 1965). mogvianebiT am
saxeobis mtvris marcvlebi napovni iyo SiSvelTeslovanebis
mikropileSi (Котова, 1979).
svaniZis (Сванидзе, 1996) azriT adreiurulSi saqarTvelos
teritoriaze arsebobda mcenareTa ramdenime dajgufeba,
romlebsac reliefis sxvadasxva done hqondad aTvisebuli.
SualiasurSi hava iyo zomierad Tbili, rasac moyva
temperaturis vardna. es monacemebi emTxveva arsebul zogad
warmodgenas toarsul-aalenurSi civi da notio havis Sesaxeb,
romelic mkveTrad gansxvavdeboda iuruli drois Semdgomi
monakveTebis havisagan (Ясаманов, 1980, 1985).
Suaiuruli epoqa
qvedaiurulis Sua monakveTebSi adgili hqonda daRmaval
moZraobebs. mTeli dasavleT saqarTvelos teritoria dafaruli
iyo zRviT, romelic aRwevda Zirulis da loqis masivebamde, sadac
Camoyalibda wyalmarCxi zRvis reJimi. regresia daiwyo qveda
aalenurSi da susti orogenuli moZraobebis Sedegad warmoiSva
kordilierebi (Дзоценидзе, Схиртладзе, 1961; Кахадзе, 1947;
Топчишвили и др., 2006).
suraTi Seicvala baiosurSi. gvianliasuris orofazis
Semdeg adgili hqonda intensiur daZirvas da baiosuris
dasawyisSi saqarTvelos teritoriis didi nawili daifara zRviT.
mimdinareobda normaluri da vulkanogenuri naleqebis
dagroveba, rac gamowveuli iyo intensiuri wyalqveSa
vulkanizmiT. daZirvis procesi grZeldeboda TiTqmis mTeli
baiosuris ganmavlobaSi da am saukunis bolos Seicvala
sawinaaRmdugo mimarTulebis moZraobebiT - regresiiT.
baiosuri regresia gagrZelda baTurSic, roca
saqarTvelos TiTqmis mTeli teritoria gaTavisuflda zRvisagan.
gaCnda mtknari wylis calkeuli auzebi da Seiqmna xelsayreli
pirobebi torfebis dagrovebisTvis (Адамия и др., 1964). amis
Sedegia tyibulis, Saoris, gelaTis, maganas, tyvarCelis da bzifis
13
qvanaxSiris sabadoebi. axali monacemebis safuZvelze dadginda,
rom isini warmoiqmna erTian, daxSul, mtknari wylis did auzSi,
romelsac kavSiri ar hqonda Ria zRvasTan (Топчишвили и др., 2006).
am auzSi daleqili qanebi Seicaven mcenareul naSTebs. namarxi
flora aRwerilia agreTve loqis masivis baTuri naleqebidan
(Сванидзе и др. 1983; Зесашвили и др. 1977).
baTuri flora baiosurze bevrad mdidaria. varaudoben,
rom am dros saqarTvelos teritoriaze arsebobda ramdenime
mcenareuli dajgufeba: mangroanebisa da marSebis; Waobiani
dablobebis mcenareuloba; mSrali dablobebis; mTiswineTis da
Rrma xeobebis (Шенгелия и др. 1987).
aq gvinda SevexoT mangroanebis naSTebis ganamarxebis
sakiTxs, romelic ganxilulia doludenkos (Долуденко, 1984) mier.
am avtoris azriT mangroanebs SeiZleba mivakuTvnoT warsuli
drois iseTi tipis cenozebi, romlebic sistematikuri
SemadgenlobiT da ekologiur-morfologiuri TvisebebiT
analogiuria Tanamedrove mcenareulobisa. xSirad mangroanebs
adareben yovelgvar xe-buCqnaris Tanasazogadoebas, romelic
izrdeboda moqceva-miqcevis zonaSi (Tu es mcenareuloba
balaxovania mas adareben marSebs).
teslenkom (Тесленко, 1979) indoeTSi yofnis dros
sagangebod Seiswavla sakiTxi mangroanebis sxvadasxva pirobebSi
ganamarxebis Sesaxeb da gaarkvia, rom moqcevis zonaSi ar
iqmneboda pirobebi foTlebis daleqvisTvis, radgan am dros isini
tivtivebdnen zedapirze, miqcevis dros ki talRebs isini mihqondaT
Ria okeaneSi. xolo xis fesvebs Soris darCenili naSTebi,
mTlianad iSlebodnen talRebis dartymisagan. ver namarxdebodnen
agreTve mtvris marcvlebi da sporebi, radgan talRebs
gadhqondaT isini mangroanebis zrdis zonis gareT. teslenkos
azriT, mcenaris erTaderTi nawili, romelsac SeuZlia
ganamarxeba aris fesvuri sistema. geologiuri warsulis
mcenareulobis TanamedrovesTan Sedareba mxolod
pnevmatoforebis aRmoCenis SemTxvevaSia SesaZlebeli.
rogorc adre aRvniSneT qvedaiurulis bolos da
Suaiurulis dasawyisSi hava iyo SedarebiT grili, magram
baiosurSi zRvis temperaturam aiwia. msgavsi pirobebi arsebobda
baTurSic, radgan tyeebSi dominirebdnen sagovanebi da
ginkgosebrTa warmomadgenlebi (Ясаманов, 1980).
Suaiurulis bolo monakveTia kaloviuri sarTuli (cxr.III).
kaloviuris transgresia kavkasiis geologiur istoriaSi
14
cnobilia, rogorc yvelaze vrceli. axali monacemebiT kaloviuri
transgresia daiwyo Sua baTuris bolos da TandaTanobiT
gavrcelda saqarTvelos sxvadasxva regionebSi. zRvisagan
Tavisufali darCa mxolod svaneTi da samxreT saqarTvelos
amaRlebuli ubnebi (Топчишвили и др. 2011).
kaloviuri naleqebi mdidaria mcenareuli naSTebiT,
romlebic Tavisi SemadgenlobiT mkveTrad gansxvavdeba baTuri
florisagan (Сванидзе, 1970а). kaloviurSi klebulobs gvimrebis
raodenoba. makronaSTebisa da palinologiuri kompleqsebis
mixedviT mcenareulobis SemadgenlobaSi izrdeba ojaxis
Cheirolepidiaceae-s (gvarebi Brachyphyllum, Pagiophyllum, Classopolis)
warmomadgenlebis roli.
zogadad, iuruli periodis istoriaSi sazRvari baTursa da
kaloviurs Soris iyo gardatexis momenti, romelic
dakavSirebulia, erTis mxvriv, farTo transgresiasTan da, meore
mxriv, CrdiloeTis naxevarsferoSi ariduli sartyelis
formirebasTan. mdidari masalis safuZvelze gairkva, rom gvar
Classopolis-is (ojaxi Cheirolepidiaceae) naSTebi dakavSirebulia im
regionebis naleqebTan, sadac mezozourSi gadioda ariduli da
naxevrad ariduli zona. aq ojaxi Cheirolepidiaceae-s
warmomadgenlebi xdebodnen dominantebi da qmnidnen dabal meCxer
tyeebs (Alvin et al.,1978; Мейн, 1987; Вахрамеев1980; Вахрамеев,
Долуденко, 1976).
saqarTvelos iuruli floris ganviTarebaSi gardatexis
momenti iyo agreTve sazRvari baTursa da kaloviurs Soris,
rodesac Semcirda gvimrebis raodenoba, mTlianad gadaSenda
ojaxi Czekanowskiaceae da ojaxebSi Ginkgoaceae da Cycadaceae
Semcirda gvarebis raodenoba. mdidari da mravalferovani
baTuri mcenareuloba Seicvala erTferovani sanapiro cenozebiT,
romelTa SemadgenlobaSi gabatonebuli mdgomareoba ekava ojax
Cheirolepidiaceae-s warmomadgenlebs, rac dabali tenianobis
tropikuli havis arsebobaze miuTiTebs.
iurulis ganmavlobaSi evraziis teritoriaze arsebobda
ori paleofloristuli olqi: CrdiloeTiT - cimbiris da
samxreTiT - indo-evropuli (mogvianebiT gadarqmeuli indo-
siniurad). indo-evropulis farglebSi vaxrameevis Tanaxmad
(Вахрамеев, 1988) sami provincia arsebobda: aRmosavleT aziuri,
Suaaziuri da evropuli, romlis SemadgenlobaSi Sedioda
amierkavkasia.
15
svaniZis (Сванидзе, 1996) azriT saqarTvelos adreiuruli
flora iCenda msgavsebas rogorc evropuli, aseve Suaaziuri
provinciebis florebTan. amitom saqarTvelos teritoriis
romelime maTganTan mikuTvnebisagan avtorma Tavi Seikava.
tyvarCelis baTuri flora delem (Делле, 1967) evropul
provincias miakuTvna. misi azriT kaspiis da Savi zRvis teritoria
ar iyo damoukidebeli fitogeografiuli erTeuli, aramed
warmoadgenda gardamaval zonas. svaniZe ki saqarTvelos baTur
floras ganixilavs, rogorc damoukidebels, radgan mis
SemadgenlobaSi bevri axali taqsoni aqvs aRmoCenili.
svaniZis mixedviT kaloviuri flora Sereuli xasiaTisaa,
amitom, misi azriT, saqarTvelos teritoria warmoadgenda
gardamaval provincias evropulsa da Suaaziurs Soris.
saqarTvelos iuruli naleqebi mcenareTa sia (cxrili IV)
Sedgenilia Semdegi avtorebis mixedviT: Делле (1960, 1960а, 1967);
Долуденко (1984); Долуденко, Сванидзе (1969); Карашвили (1973, 1977);
Кoлаковский (1973); Лоладзе (1979); Лоладзе и др. (1978); Принада (1933);
Сванидзе (1960, 1965, 1969, 1970, 1970a, 1971, 1996); Сванидзе, Шенгелия
(1979,1987); Сванидзе, Якобидзе, (1979); Сванидзе и др. (1983); Шенгелия и
др, (1987); Якобидзе (1980, 1981); Якобидзе и др. 1983). sia eyrdnoba
taxtajanis sistemas (Тахтаджян, 1974, 1986, 1987; Тахтаджян и др. 1963).
16
1 2 3 4 5 6
Angiopteris iberica Delle et
m
Dolud.
Marattia muensterii (Goepp.)
m
Delle
Marattiopsida Marattiaceae Marattisporites scabratus
p
Couper
Marattisporites aff.hoerensis
p p
(Schimp.) Thomas
Marattisporites sp. p p
Osmunda papillata Bolch. p
Osmundacidites wellmanii
p
Couper
Osmundacidites sp. p
Osmundaceae
Osmundopsis prynadae Delle m m
Todites princeps (Presl.) Goth. m
Todites williamsonii
m
(Brongn.) Sew.
Klukia exilis (Phill.) Racib. m p
Klukia marginata Prynad. m
Klukia sp. p
Schizaeaceae
Klukisporites variegatus
p p
Couper
Klukisporites sp. p
Lygodiaceae Lygodium sp. p
Pteridaceae Pteridaceae gen.indet. p p p
Gleichenia delicata Bolch. p p
Gleichenia sphenopteroides
p
Brick.
Gleicheniaceae
Gleichenia sp. p
Polypodiopsida
Gleicheniidites granulatus
p p
Grig.
Matonidium goeppertii (Ett.)
m
Schenk.
Matonisporites
p p
phlebopteroides Couper
Matoniaceae Matonisporites sp. p p p
Phlebopteris exornatus Bolch. p
Phlebopteris polypodioides
m
(Brongn.) Brongn.
Phlebopteris sp. p
Camptotriletes cerebriformis
p
Naum.
Clathropteris obovata
p p
var.magna Tur.-Ket.
Clathropteris sp. m
Dictyophyllum nilssonii
m m
(Brongn.) Goepp.
Dipteridaceae
Dictyophyllum sp. p p
Dictyophyllidites harrisii
p p
Couper
Dictyophyllidites vulgaris
p
(Mal.) Sem.
Hausmannia sp. p p
Thaumatopteris sp. m
17
1 2 3 4 5 6
Polypodites cladophleboides Brick. p
Polypodites harrisii Couper p
Polypodiaceae
Polypodites sp. p
Polypodiaceae gen.indet. p
Hymenophyllum densigranulatum
Vin.
p
Hymeno- Hymenophyllum sp. p p
phyllaceae Trichomanes sp. p
Hymenophyllaceae gen.indet. p
Thyrsopte- Cibotium junctum K.-M. p p p
ridaceae Cibotium sp. p
Coniopteris angustiloba Brick. m
Coniopteris georgica Iakob. m
Coniopteris hymenophylloides
pm
Polypodiopsida
(Brongn.) Sew.
Coniopteris murrayana
m
(Brongn.) Brongn.
Coniopteris aff.divaricata (K.-
p
M.) Bolch.
Dicksoniaceae
Coniopteris sp. p p p
Dicksonia densa Bolch. p
Dicksonia aff.crocina Bolch. p
Dicksonia sp. p p
Eboracia sp. p p
Gonatosorus lobifolius Bur. m
Lobifolia lobifolia (Phill.)
m
Rass.et Lebed.
Cyathidites sustralis Couper p p
Cyathidites minor Couper p p p
Cyathidites remalis Balme p
Cyatheaceae
Cyathidites sp. p p
Hemitelia sp. p p
Cyatheaceae gen.indet. p
Calamospora mesozoica Couper p
Cladophlebis denticulata
m m
(Brongn.) Font.
Cladophlebis denticulata
m
var.caucasica Prynad.
Cladophlebis suluktensis Brick. m
Cladophlebis haiburnensis
m
(Lindl.et Hutt.) Goepp.
Cladophlebis whitbiensis
m m
(Brongn.) Brongn.
sistematikurad
Cladophlebis williamsonii
ganusazRvreli gvimrebi m
(Brongn.) Brongn.
Cladophlebis aff.kamenkensis
m
Thomas
Cladophlebis sp. m
Raphaelia diamensis Sew. m
Sphenopteris mokrynskyi Prynad. m
Sphenopteris cf.gracillima Heer m
Sphenopteris sp. m
Weichselia reticulata Stok.et
m
Webb.
18
1 2 3 4 5 6
Caytonanthus arberi (Thomas)
p
Harris
Lyginopteridopsida Caytonia oncodes Harris p
Caytonipollenites pallidus
p p
Caytoniaceae
(Reiss.) Couper
Sagenopteris colpodes Harris m
Sagenopteris heterophylla
m m
Dolud.et Svan.
Sagenopteris latus Iakob. m
Sagenopteris phillipsii
m m
(Brongn.) Presl.
Sagenopteris sp. m
Cycadopteris georgica Dolud. m
Cycadopteris jurensis (Kurr)
Hirmer (= Pachypteris m
gvarebi, romlebic bendukidzeae Dolud.et Svan.)
ekuTvnian Ctenozamites uznadzeae
m
Pteridospermae-s Dolud.et Svan.
Pachypteris lanceolata Brongn. m m
Pachypteris multiformis Delle m
Pachypteris aff.speciosa (Ett.)
m
Andrea
Baiera inaequilobata Delle m
Eratmophyllum tomasii
m
Dolud.et Svan.
Ginkgo digitata (Brongn.) Heer m
Ginkgo mziae Svan. m
Ginkgo katcharavai Svan. m
Ginkgo ex gr.huttonii (Sternb.)
m
Heer
Ginkgo sp. m
Ginkgoaceae
Ginkgocycadophytus sp. p p p
Phoenicopsis ex gr.angustifolia
Ginkgoopsida
m
Heer
Pseudotorellia cf.pulchella
m
(Heer) Vassil.
Pseudotorellia sp. m
Sphenobaiera colchica
m
(Prynad.) Delle
Sphenobaiera samylinae
m
Dolud.et Svan.
Sphenobaiera spectabilis
m
(Nath.) Fl.
Sphenobaiera tsagarelii Svan. m
Czekanowskia latifolia Tur.-Ket. m
Czekanow- Czekanowskia setacea Heer m
skiaceae Czekanowskia ex gr.rigida Heer m m
Czekanowskia sp. m
Brachyphyllum expansum
m
(Sternb.) Sew.
Pinopsida
19
1 2 3 4 5 6
Brachyphyllum sp. m
Classopolis aff.classoides
p p
Pflug.em.Poc.et Jans.
Classopolis sp. p p p
Elatides curvifolia (Dunk.) Nath. m
Elatides williamsonii
p
(Brongn.) Nath.
Elatides sp. m
Elatocladus ketovae Dolud. m
Elatocladus subzamioides
m
Cheirolepidiaceae (Moell.)Tur.-Ket.
Elatocladus cf.curvifolia (L.et
m
H.) Sew.
Elatocladus cf.indica Feistm. m
Elatocladus sp. m m
Haiburnia setosa (Phill.) Harris m
Pagiophyllum astrachanense
m m
Dolud.
Pagiophyllum gracilis Svan.et
m
Sheng.
Pagiophyllum peregrinum
m
(L.et H.) Sew.
Pagiophyllum williamsonii
m m
(Brongn.) Sew.
Pagiophyllum setosa (Phill.) Sew. m
Pagiophyllum sp. m
Pinopsida
Tomharrisia sp. m
Walchites gradatus Bolkh. p
Podozamites angustifolius
m
(Eichw.) Heer
Podozamites eichwaldii
Podozamitaceae
m
Schimp.
Podozamites gramineus Heer m
Podozamites lanceolatus (L.et
m m m
H.) Schimp.
Podozamites latifolia (Schenk.)
m
Prynad.
Podozamites sp. p p p
Stachyotaxus cf.elegans Nath. m
Palissyaceae
Stachyotaxus sp. m
Podocarpaceae Podocarpus sp. p
Taxaceae Taxites sp. m
Araucariodendron
m
angustifolium Krassil.
Araucarioxylon sp. m
Araucarites macropteris
Araucariaceae m
Feistm.
Araucarites vassilevskiae Tur.-
m
Ket.
Araucariaceae gen.indet. p p p
Paleopinus sp. p
Picea sp p p
Pinaceae
Piceites lateens Bolch. p p
.Piceites sp. p p
20
1 2 3 4 5 6
Pinus insignis Bolch. p
Pityophyllum latifolium Tur.-
m m
Ket.
Pityophyllum ex
Pinaceae m m
gr.nordenskioldii (Heer) Nat.
Pityostrobus sp. m
Pseudopinus sp. p
Pinopsida
Tsugaepollenites sp. p
Sciadopitys mesozoicus
Sciado- p p
(Couper) Zauer et Mtchedl.
pityaceae
Sciadopitys sp. p p
Taxodiaceae Taxodiaceae gen.indet. p
Widdringtonites karataviensis
m
Tur.-Ket.
Cupressaceae
Widdringtonites sp. m
Cupressaceae gen.indet. p
Carpolithes aff.minor Prynad. m
Carpolithes sp. m
Paleoconiferus asaccatus
p
Bolch.
Forma-taxa of conifers
Protoconiferus sp. p
Xenoxylon latiporosum
m
(Cram.) Goth.
Anthrophyopsis narulensis
m
Dolud.et Svan.
Ctenis pontica Delle m
Ctenis sp. m
Cycadites rectangularis
m
Brauns
Cycadites sp. m
Cycadolepis gracilis Iakob. m
Cycadolepis insignis Iakob. m
Cycadolepis ovalis Dolud. m m
Cycadolepis rugosa (Halle)
m m
Harris
Cycadolepis sp. m
Nilssonia grandifolia Delle m m
Cycadopsida
Cycadaceae
21
1 2 3 4 5 6
Pseudoctenis barulensis Dolud. m
Pseudoctenis latus Dolud. m m
Pseudoctenis magnifolius
m
Dolud.
Cycadopsida Pseudoctenis oleosa Harris m
Cycadaceae
Pseudoctenis weberi (Sew.)
m m
Prynad.
Pseudoctenis aff.eathiensis
m
(Rich.) Sew.
Pseudoctenis aff.lanei Thomas m
Pseudoctenis aff. magnifolius
m
Dolud.
Pseudoctenis sp. m
William- Williamsonia whitbiensis Nath. m
soniaceae Williamsonia sp. m
Anomozamites nitida Harris m
Anomozamites minor
m
(Brongn.) Nath.
Anomozamites variabilis
m
(Prynad.) Iakob.
Anomozamites sp. m
Bennettites sp. p
Nilssoniopteris angustifolia
m m
Dolud.
Nilssoniopteris longifolia
m
Dolud.
Nilssoniopteris muchlensis
m m
Dolud.
Nilssoniopteris stenophylla
m
Dolud.
Nilssoniopteris tkibulensis
m
Bennettitopsida
Iakob.
Bennettitaceae
22
1 2 3 4 5 6
Pterophyllum djanelidzei Svan. m m
Pterophyllum georgiense
m
Dolud.
Pterophyllum insigne Dolud. m
Pterophyllum kakhadzei Svan. m
Pterophyllum magnum Dolud. m
Pterophyllum mirabile Dolud. m
Pterophyllum narulense Svan. m
Pterophyllum papillatum
m
Dolud.
Pterophyllum paradoxum
m
Dolud.
Pterophyllum raripinnatum
m
Dolud.
Pterophyllum rionense Dolud. m
Pterophyllum aff.ptilum Harris m
Pterophyllum aff.subaequale
m
Bennettitopsida
Bennettitaceae
Hartz
Pterophyllum cf.andreanum
m m
Schimp.
Pterophyllum sp. m m m
Ptilophyllum acutifolium
m
Morr.
Ptilophyllum acutifolium
m
Morr. f.latum Delle
Ptilophyllum caucasicum
m m
Dolud. et Svan.
Ptilophyllum cutchense Morr. m
Ptilophyllum longifolium
m
Iakob.
Ptilophyllum okribense Dolud.
m
et Svan.
Ptilophyllum okribense
m
f.ratchense Dolud. et Svan.
Ptilophyllum
m
vachrameevii(Dolud.) Dolud.
Ptilophyllum cf.caucasicum
m
Dolud. et Svan.
Zamites sp. m
23
carculi periodi
qvedacarculi epoqa
carculi naleqebi farTodaa gavrcelebuli saqarTvelos
teritoriaze da iyofa or stratigrafiul erTeulad - qveda da
zeda (cxr.V). qvedacarculis ganmavlobaSi arsebobda
sedinentaciis sami auzi: 1. fliSuri auzi, romlis naleqebi
gavrcelebulia didi kavkasionis samxreT ferdze; 2.
epikontinenturi, romlis karbonatuli naleqebi gaSiSvlebulia
gagra-javis zonaSi; 3. evgeosinklinuri tipis auzi, romelic
warmoiSva qvedacarculis bolos da alburSi xasiaTdeboda
aqtiuri vulkanizmiT.
cxr. V. saqarTvelos carculi naleqebis stratigrafiuli sqema
( Гамбашидзе, 1984; Котетишвили, 1986)
Seqcia sarTuli
65 maastrixtuli
kampanuri
zeda santonuri
carculi koნiakuri
turonuli
senomanuri
alburi
apturi
qveda baremuli
carculi hotrivuli
valanJinuri
144 beriasuli
24
zogierT regionebSi senomanuramde gagrZelda (Эристави, 1952;
Котетишвили, 1986).
cxr. VI. saqarTvelos carculi naleqebis mcenareTa sia (makronaSTebi)
klasi ojaxi saxeoba
Matoniaceae Phlebopteris rarinerve Lol.
Gonatosorus dzirulensis Lol.
Gonatosorus lobifolium Bur.
Gonatosorus sp.
Polypodiopsida
Dicksoniaceae Lobifolia lobifolia (Phill.) Rass.et Lebed.
Lobifolia novopokrovskii (Pryn.) Rass.et
Lebed.
Lobifolia sp.
Cladophlebis whitbiensis (Brongn.)
Brongn.
sistematikurad ganusazRvreli
gvimrebi Cladophlebis aff.suluctensis Brick.
Cladophlebis sp.
Sagenopteris colpodes Harris
Lyginopteridopsida Caytoniaceae Sagenopteris heterophylla Dolud.et Svan.
Sagenopteris sp.
Elatides curvifolia (Dunk.) Nath.
Elatides sp.
Haiburnia setosa (Phill.) Harris
Cheirolepidiaceae
Pagiophyllum bellum Lol.
Pagiophyllum stenocaulum Lol.
Pagiophyllum setosum (Phill.) Sew.
Araucarites charatishvilii Lol.
Araucarites densicaulus Lol.
Araucarites heterocaulus Lol.
Araucariaceae
Araucarites latus Lol.
Araucarites vassilevskiae Tur.-Ket.
Pinopsida
Araucarites sp.
Glyptostrobus stenocaulus Lol.
Glyptostrobus aff.groenlandicus Heer
Glyptostrobus vulgaris Lol.
Glyptostrobus sp.
Taxodiaceae
Sequoia caucasica Lol.
Sequoia colchica Lol.
Sequoia delicate Lol.
Sequoia sp.
Thuites sp.
Widdringtonites georgiense Lol.
Cupressaceae
Widdringtonites karataviensis Tur.-Ket.
Widdringtonites aff.subtilis Heer.
Bennettitopsida Bennettitaceae Pterophyllum magnum Dolud.
25
Seswavlili svaniZisa da lolaZis mier (Сванидзе, Шарикадзе, 1973;
Лоладзе, 1978). iurul florasTan SedarebiT qvedacarculSi
sagrZnoblad mcirdeba ojaxebis Caytoniaceae, Cheirolepidiaceae,
Cycadaceae, Bennettitaceae sistematikuri mravalferovneba. amave
dros izrdeba ojaxebis Araucariaceae da Taxodiaceae roli.
lolaZis mixedviT (Лоладзе, 1979) adrecarculSi
saqarTvelos teritoria dafarulia Araucarites-s da Pagiopyllum-is
tyeebiT, rac miuTiTebs dabali tenianobis klimatur pirobebze.
miuxedavad amisa SeimCneva cvlilebebi floris SemadgenlobaSi.
kerZod, gvimrebisa da taqsodiumisebrTa rolis gazrda; gvari
Brachyphyllum-is gadaSeneba; gvari Pagiophyllum-is saxeobebis
raodenobis Semcireba. lolaZis azriT qvedaculis meore
naxevarSi, kaloviurisagan gansxvavebiT, hava ufro teniani da
grili iyo. Agvarebis Araucarites-is da Pagiophylum-is
warmomadgenlebi izrdebodnen mSral ferdobebze; gvimrebi da
taqsodiumisebrni ki ufro tenian pirobebs amjobinebdnen.
varaudoben, rom adrecarculSi arsebobda ori
paleofloristuli olqi: cimbirul-kanaduri da evropul-
siniuri, romlis SemadgenlobaSi Sedioda ramdenime provincia:
potomakiuri, Suaaziuri, aRmosavleT aziuri da evropuli. mTeli
adrecarculis ganmavlobaSi evropul provinciaSi gabatonebuli
iyo ariduli da naxevrad ariduli klimaturi pirobebi, razedac
floris taqsonomiuri Semadgenloba da mcenareebis qserofituli
agebuleba miuTiTebs (Мейн, 1987). saqarTvelos qvedacarcul
floras vaxrameevi (Вахрамеев, 1988) akuTvnebda evropul
provincias, xolo lolaZis (Лоладзе, 1983) mixedviT am asakis
floristuli kompleqsi msgavsia, rogorc evropuli, aseve
Suaaziuri provinciebis Tanadrouli florisa.
apturis da alburis ganmavlobaSi dedamiwis mcenareuloba
mniSvnelovan cvlilebebs ganicdida, rac farulTeslovanebis
swrafma gavrcelebam gamoiwvia. am dros gaCnda agreTve
wiwvovanebis axali formaciebi, romelSic dominirebdnen
fiWvisebrni. isini eguebodnen mzis intensiur ganaTebas da mSral
garemos. amave dros Semcirda ginkgosebrTa mravalferovneba da
TiTqmis mTlianad gadaSenda iseTi taqsonebi, rogorcaa
Czekanowskiaceae, Podozamites, Ptilophyllum, Bennettitaceae. sagrZnoblad
ganaxlda gvimrebis Semadgenlobac, romelTa Soris mTlianad
26
gaqra Coniopteris-ebi da gafarTovda ojaxebis Gleicheniaceae-s da
Schizaeaceae-s warmomadgenleTa areali (Синицын,1980).
monacemebi saqarTvelos gviancarculi floris Sesaxeb ar
arsebobs. samxreT-aRmosavleT amierkavkasiis senomanuri
nalaqebidan mcenaris naSTebi aRwerilia palibinis (Палибин, 1930,
1935) mier. mogvianebiT taxtajanma (Тахтаджян, 1966) Caatara igive
koleqciis revizia. am avtoris monacemebiT floris mTavari
komponentebi iyo Sequoia, Comptonia, Platanus. amaT garda avtori
sagangebod aRniSnavs taqsonebis Fagus-is da Lauraceae-s arsebobas.
amrigad, saqarTvelos mezozouri (iuruli, cerculi)
naleqebidan Segrovebuli paleobotanikuri masalis analizma
gviCvena, rom floris SemadgenlobaSi gamoiyofa ori jgofi:
pirvel jgufs miekuTvneba taqsonebi, romelTa gabatonebis dro
Semoifargla iuruli periodiT. maTgan mxolod zogierTma
ganagrZo arseboba carculSi, romlis Semdeg mezozouri
mcenareebi TiTqmis mTlianad gadaSendnen. Tumca maTi erTeuli
STamomavali dedamiwis Tanamedrove floraSic SemorCa.
meore jgufs miekuTvneba mcenareebi, romlebic dRemde
arseboben dedamiwis sxvadasxva regionebSi. mezozourSi maT
ekavaT daqvemdebarebuli mdgomareoba, magram miuxedavad amisa
aRmoCndnen progresuli elmentebi da kainozourSi daiwyo maTi
ayvavebis xana. mesameulis ganmavlobaSi sxva farulTeslovanebTan
erTad es mcenareebi batonobdnen saqarTvelos floraSi da
aRwevdnen ganviTarebis sxvadasxva stadiebs. meore jgufis
mcenareebidan zogierTi warmomadgeneli kolxeTis refugiumSi
dResac arsebobs da sxva, SedarebiT axalgazrda, formebTan erTad
gansazRvraven floris reliqtur xasiaTs.
27
kainozouri era
paleogenuri periodi
mesameulis dasawyosSi kavkasia iyo teTisis zRvis nawili.
es iyo uzarmazari sinklinuri auzi, romelic Seesabameboda
momaval alpur naoWa sartyels. igi xasiaTdeboda rTuli da
daserili sanapiro zoliT. mravalricxovani kunZulebi ki,
momavalSi alpuri sistemis mTebi, yofdnen teTiss calkeul
auzebad (Хайн, 1984). am zRvis wyali iyo Tbili, razedac marjnebisa
da msxvili numulitebiani kirqvebis arseboba miuTiTebs. wylis
temperaturas didi gavlena hqonda xmeleTis da kunZulebis
fitolandSaftze. didi kavkasionis samxreTi ferdi da aWara-
TrialeTi, rogorc teTisis calkeuli totebi, viTardeboda
damoukideblad, magram ganicdidnen saerTo orogenetuli fazebis
gavlenas.
28
nawilad: paleoceni, eoceni da oligoceni (cxr. VII), romlebic,
Tavis mxvriv, dayofilia sarTulebad da horizontebad.
gamoyofili stratigrafiuli erTeulebi Sepirispirebulia
samxreT ruseTis da dasavleT evropis sinqronul naleqebTan
(И.Качарава, 1964; М.Качарава, 1977; Казахашвили, 1984; Салуквадзе, 2000;
З.Качарава, 2004; z.kaWarava, 2007); paleobotanikuri TvalsazrisiT
gansakuTrebiT sainteresoa aWara-TrialeTis naoWa zona, sadac
axalcixis depresiis eocenuri da oligocenuri naleqebi mdidaria
mcenareTa naSTebiT.
eocenuri epoqa
saqarTveloSi mesameuli asakis (paleogeni, neogeni)
danaleqi qanebidan yvelaze Zvelia axalcixis depresiis eoceniuri
naleqebi, romlebic Seicaven mcenareTa naSTebs. maTi namarxi
flora pirvelad iyo aRwerili uznaZis (Узнадзе, 1967) mier.
paleobotanikuri masala ZiriTadad warmodgenilia orlebniani
mcenareebis foTlebis aRnabeWdebiT, romelTa Soris yvelaze
xSiria Artocarpidium latifolium. floris Semadgenloba da namarxi
foTlebis xeSeSi struqtura, uznaZis azriT, maRali temperaturisa
da tenianobis moyvaruli maradmwvane mcenareebis ganviTarebaze
miuTiTebs.
SemdgomSi axalcixis depresiis eocenur floras swavlobda
avaqovi (Аваков, 1989, 2010). avtoris monacemebiT, makronaSTebis
Semcveli Sreebi linzebis saxiT aRmoCenilia breqCiebSi, romlTa
asaki faunis safuZvelze zedaeocenurad TariRdeba. mcenareTa
naSTebi napovni iyo agreTve stratigrafiulad zemoT ganlagebul
imave asakis Tixian SreebSic.
eocenuri floris taqsonebs avaqovi (1989) yofs or jgufad.
pirvels akuTvnebs eocenisTvis damaxasiaTebel formebs.
gamoricxuli ar aris, rom zogierTi maTgani gadmosulia
paleocenidan, magram eocenurze axalgazrda florebSi aRar
gvxvdeba. meore jgufSi Sedian ojaxebis Myricaceae, Juglandaceae,
Fagaceae farTod gavrcelebuli taqsonebi. maTi warmomadgenlebi
oligocenur da ufro axalgazrda florebis kompleqsebis
SemadgenlobaSia aRmoCenili. zogierTi am gvaris STamomavali
saqarTvelos dRevandeli mcenareulobis reliqtur elements
warmoadgens. mesameulis ganmavlobaSi isini viTrdebodnen,
icvleboda maTi tolerantoba, magram Tavis Tavad es formebi
metyveleben imaze, rom ukve eocenurSi arsebobda mcenareTa
29
jgufi, romelmac daudo saTave ara marto neogenuri, aramed
Tanamedrove floris Camoyalibebasac.
axalcixis depresiis Sua da zedaeocenuri naleqebi
Seswavlilia palinologiuri meTodiT (Панова и др., 1984). kaxeTis
eocenuri naleqebis palinologiuri kompleqsebi aRwerilia
furcelaZis (Пурцеладзе, 1988) da Satilovas mier (Shatilova,
Mchedlishvili, 2011).
am monacemebis mixedviT floris SemadgenlobaSi gvimrebis
roli mcirea. wiwvovanebidan kompleqsis yvelaze xSiri
komponentebia subtropikuli jiSebi: Ginkgo, Podocarpus, Dacrydium,
Cedrus, Keteleeria. bevrad naklebi raodenobiT gvxvdeba zomieri
havisTvis damaxasiaTebeli mcenareebis (Abies, Picea Tsuga) mtvris
marcvlebi.
saqarTvelos eocenuri floris damaxasiaTebeli Tvisebaa
farulTeslovanebis siWarbe. kaxeTis eocenur naleqebSi am jgufis
mcenareebi Seadgenen 66%, SiSvelTeslovanebi -25% da sporovanebi
-9% (nax. 4). palinokimpleqsis aseTi Semadgenloba tipuria
paleogenisTvis (Заклинская, 1970).
30
sakmaod rTulia eocenuri mcenareulobis tipis da
struqturis aRdgena. am sakiTxze msjeloba SeiZleba mxolod
miaxloebiT. rogorc Cans floris siidan (cxr. VIII), foTlebis
aRnabeWdebi da mtvris marcvlebi ZiriTadad ekuTvnis
xemcenareebs, amitom tyis gabatoneba mcenareul safarSi eWvs ar
iwvevs. avaqovis varaudiT formaciebi Semdegnairad iyo
gavrcelebuli: 1. tropikuli (an subtropikuli) zona
foTolmcvivani tyis, sklerofituli formaciis CanarTiT 2.
maradmwvane dafnisebrTa wvimiani tyis zona; 3. zomieri klimatis
zona foTolmcvivani da wiwvovani tyeebiT.
pirvel zonaSi, avaqovis varaudiT, Camoyalibda ori
formacia: musonuri foTolmcvivani tye da sklerofituli tye.
musonuri tyis SemadgenlobaSi aRsaniSnavia Celtis sp., Ailanthus gigas,
Cedrela caucasica, Meliosma sp., Ziziphus paradisiacus da sxva.
sklerofituli tyis komponentebia Myrica banksiaefolia, M. lignitum,
M. longifolia, M. ungeri, Echitonum sophiae.M hipsometrulad zemoT
ganlagebulia dafnisebrTa wvimiani tye, romlis SemadgenlobaSia:
Podocarpus isonervis, Engelhardia macroptera, Dryophyllum curticellense,
Castanopsis decheni, Daphnogene sezannensis, Laurophyllum achalcichensis,
Phoeba cf. pallida, Cinnamomum scheuchzeri. reliefis maRal doneebze
gavrcelebuli iyo foTolmcvivani da wiwvovani mcenareebi: Pinus,
Picea, Abies, Keteleeria, Sciadopitys, Cedrus, Betula, Corylus, Cornus, Tilia,
Acer. avaqovis azriT aqve iyo Wadris tyec.
oligocenuri epoqa
oligocenuri epoqa kavkasiis Tanamedrove reliefis
warmoSobis sawyis etapad iTvleba (Гамкрелидзе, 1949). am dros
naoWa sistemebSi daiwyo geosinklinebis formireba. saqarTvelos
belti (mTaTaSua depresia) daifara zRviT, sadac mimdinareobda
muqi feris arakarbonatuli, organul naSTebs sruliad
moklebuli e.w. maikopuri Tixebis daleqva. didi da mcire
kavkasioni warmoadgenda gadarecxvis ares da mxolod zogierT
adgilebSi rCeboda naxevrad zRviuri da lagunuri tipis patara
izolirebuli wyalsacavebi. magaliTad, aseTi iyo axalcixis
depresia (aWara-TrialeTis zona), sadac faunisturad
daTariRebuli paleogenuri naleqebi, warmodgenilia sruli
seriiT. yazaxaSvilis (Казахашвили, 1984) azriT, axalcixis
depresiis Wrilebi SeiZleba ganvixiloT, rogorc stratotipuli
(cxr. VII).
31
saqarTvelos oligocenuri naleqebi Raribia mcenareTa
makronaSTebiT. yvelaze sainteresoa qvedakorbulebiani Sreebis
Suaoligocenuri flora, aRmoCenili sof. Toris maxloblad
(borjomis xeoba). pirvelad es adgilsapovebeli aRwerili iyo
baTumis botanikuri baRis direqtoris kozlovskis mier. koleqcia
gadasces palibins da igi inaxeboda komarovis sax. botanikis
instotutSi (sankt-peterburgi). SemdgomSi namarxi masala
Seiswavla mWedliSvilma (Мчедлишвили, 1949 а). am avtoris azriT
Toris floris Semadgenloba Zalze Taviseburia da samxreT
naxevarsferos qserofituli olqis Tanamedrove tropikul
mcenareulobas waagavs. amave koleqciis reviziis Catarebis Semdeg
avaqovma gamoTqva mosazreba, rom mWedliSvilis mier Sedgenil
siaSi yvelaze sainteroso formaa Dryophyllum curticellense.
mogvianebiT Toris adgilsapovebeli Seiswavles
komleqsurad. foTlebis aRnabeWdebisa da palinomorfebis garda
gansazRvluli iyo fauna, romelmac daadastura naleqebis
Suaoligicenuri asaki (Казахашвили и др. 1983). mcenareTa
makronaSTebi warmodgenilia viwro xeSeSi da ganierfirfitiani
foTlebiT. mTlianad paleobotanikuri masala (makronaSTebi da
palinomorfebi) da qvanaxSiris linzebi miuTiTebs maradmwvane
tyeebis arsebobaze, romelic damaxasiaTebelia teniani
subtropiculi havisTvis.
paleobotanikuri masala sof. Toris adgilsapoveblidan
gansazrvrulia avaqovis mier (Аваков, 1989). avtoris azriT
mcenareTa naSTebis didi nawili ekuTvnis Dryophyllum curticellense-s
foTlebs. garda amisa aRmoCnda ojax Leguminosae-s (Fabaceae)
nayofis mcirericxovani aRnabeWdebi.
axalcixis depresiis oligocenuri naleqebi Seswavlili
iyo agreTve palinologiurad. md. abasTumanis xeobaSi
zedaeocenur naleqebze ganlagebulia moluskuri fauniT
daTariRebuli qveda oligoceni (Панова и др., 1984). am Wrilis
qveda SreebSi iyo napovni mdidari palinologiuri kompleqsi,
romelic Tavisi SemadgenlobiT aRmoCnda gardamavali eocenursa
da oligocenurs Soris. wiwvovanebidan kompleqsSi gabatonebulia
ojaxi Pinaceae (Cedrus, Picea, Pinus). iSviaTad gvxvdeba taqsonebis
Taxodiaceae, Podocarpus da Ephedra-s mtvris marcvlebi.
palinokompleqsis mTavar birTvs, eocenuris msgavsad, Seadgenen
farulTeslovanebi.
gansxvavebulia am Wrilis zeda Sreebis palinokompleqsis
Semadgenloba, romelSic gazrdilia wiwvovanebis (Pinus, Picea,
32
Cedrus, Keteleeria, Taxodiaceae) raodenoba, farulTeslovanebis
sistematikuri Semadgenloba ki mdidaria. gvarebi Myrica, Platycarya,
Castanopsis warmodgenilia ramodenime formiT. am WrilSi
pirvelad aRiniSneba tipuri oligocenuri formebi - Carya cf. exilis
da Juglans compacta. am kompleqsis asaki qvedaoligocenurad aris
gansazRvruli. zeda Sreebis namarxi masala bevrad Raribia da ar
iZleva srul warmodgenas floris Semadgenlobaze.
palinologiurad Seswavlili iyo agreTve oligocenuri
naleqebi soflebis anisa da yaraTubnis maxloblad. Wrili iwyeba
fauniT daTariRebuli yaraTubnis horizontiT. Sreebi
warmodgenilia monacrisfro-yviTeli qviSaqvebiT, romelic
moklebulia palinologiur masalas. mdidari kompleqsi iyo
aRmoCenili zemoT ganlagebul TixebSi. aqac, rogorc abasTumnis
WrilSi, Warboben wiwvovanebi. farulTeslovanebis Semadgenloba
mdidari da mravalferovania. ZiriTadad gvxvdeba subtropikuli
formebi: Comptonia, Platycarya, Engelhardia, Castanopsis pseudocingulum,
Quercus gracilis, Liquidambar, Rhus, Nyssa, Myrtaceae, Sapindaceae,
Sterculiaceae, Bombacaceae, Buxus, Oleaceae, Arecaceae. kompleqsis
damaxasiaTebeli niSania siTbozomieri formebis Platanus, Corylopsis,
Alnus, Carpinus, Juglans Acer, Tilia, Ulmus, Fraxinus, monawileoba.
am Wrilis zeda SreebSi agreTve aRiniSneba wiwvovanebis
gabatoneba. farulTeslovanebSi izrdeba gvarebis Juglans da Carya-
s (gansakuTrebiT C.spackmaniana-s) roli. subtropikuli formebis
raodenoba stabiluria. matulobs sporovani mcenareebis ricxvi,
romelTa Soris Warboben gvarebi Pteris da Polypodium. naklebi
raodenobiT gvxvdeba Selaginella, Lycopodium, Osmunda, Cyathea,
Gleichenia-s sporebi.
gansxvavebuli kompleqsi iyo aRwerili cxruTa-waxanas
Wrilis qvedakorbulebiani Sreebidan, romlebic daTariRebulia
Suaoligocenurad. wiwvovanebidan aq gabatonebulia ojaxi
Taxodiaceae-s warmomadgenlebi. farulTeslovanebs Soris Warbobs
ojaxi Juglandaceae (Platycarya, Engelhardia, Carya, Juglans). Wrils
agrZelebs lignituri feradi wyeba, romelic warmoadgens
Suaoligocenuris zeda nawils. am wyebis Sreebi monoliTuri da
mZlavria (Гамкрелидзе, 1949).
paleogeografiuli movlenebis Sesaxeb, romlebsac adgili
hqonda eocenuris da oligocenuris sazRvarze, SeiZleba msjeloba
ZiriTadad faunisturi monacemebis safuZvelze (Качарава, Хугуа,
1991). kerZod, teqtonikuri moZraobebis Sedegad eocenis bolos
saqarTvelos teritoriaze arsebuli auzi gamoeyo teTiss da
33
mogvianebiT SeuerTda borealur provincias. oligocenuri
transgresiis dadgomisTanave moxda Canacvleba siTbomoyvaruli
eocenuri biocenozebisa oligocenuri borealuri ekosistemebiT,
romelSic amowyda msxvili foraminiferebi (Казахашвили, 1984). es
monacemebi emTxveva palinologiuri Seswavlis Sedegebs, romlis
Tanaxmad qvedaoligocenurSi moxda wiwvovanebis da
siTbozomieri foTlovanebis rolis gazrda. ar aris
gamoricxuli, rom aRniSnuli movlena dakavSirebuli iyo
orogenetul procesebTan, romlis Sedegad warmoiSva axali
ekotopebi da Seiqmna am mcenareebis gavrcelebisaTvis
xelsayreli pirobebi.
amrigad, kainozouri florebis istoriaSi paleogenuri
epoqa gardamavali rgolia mezozoursa da neogenurs Soris. am
dros TiTqmis mTlianad gadaSendnen Zveli farulTeslovanebi da
aRmocendnen axali progresuli formebi, romlebmac dasabami
daudes axalgazrda florebs. paleogenis bolos mcenareTa im
Tanasazogadoebis Camoyalobeba daiwyo, romlebic Tavisi
struqturiT uaxlovdeboda neogenurs. geologiur procesebis
fonze, gansakuTrebiT eocenurisa da oligocenuris sazRvarze,
gaZlierda florebis diferenciaciis procesi. evraziis
teritoriaze ki daiwyo calkeuli paleofloristuli olqebis
formireba, romlebic zogadad dauaxlovdnen Tanamedroves.
cxr.VIII. saqarTvelos eocenuri da oligocenuri naleqebis mcenareTa
sia: m – makronaSTebi; p – palinomorfebi
oligo-
klasi ojaxi saxeoba eoceni
ceni
1 2 3 4 5
Briopsida Sphagnaceae Sphagnum sp. p
Lycopodiopsida Lycopodiaceae Lycopodium sp. p p
Isoëtopsida Selaginellaceae Selaginella sp. p
Osmundaceae Osmunda sp. p
Ruffordia subcretacea (Sap.)Barth. m
Schizaeaceae
Schizaeaceae gen.indet. p
Anemiaceae Anemia sp. p
Lygodiaceae Lygodium sp. p p
Pteris sp. p p
Polypodiaceoisporites potonie
Pteridaceae p
W.Kr. (Pteris)
Polypodiopsida
Pteridaceae gen.indet. p
Gleicheniaceae Gleichenia sp. p p
Polypodium sp. p p
Polypodiisporites sellarius W.Kr.
p
(Polypodium)
Polypodiaceae
Polypodiisporites cf.tenella W.Kr.
p
(Polypodium)
Polypodiaceae gen.indet. p
34
1 2 3 4 5
Cedrus sp. mp p
Keteleeria sp. p p
Pinaceae Picea sp. mp p
Pinus sp. mp p
Tsuga sp. p
Pinaceae gen.indet. p p
Sciadopitys sp. p p
Taxodiaceae
Taxodiaceae gen.indet. p p
Ephedrites sotzkianus Ung. m
Ephedraceae
Gnetopsida Ephedra sp. p p
Gnetaceae Gnetaceoipollenites sp. p
Casuarinidites cainosoicus Cook.
p
Casuarinaceae et Pike
Casuarinidites sp. p
Comptonia acutiloba Brongn. m
Comptonia sp. p p
Myrica acuminata Ung. m
Myrica banksiaefolia Ung. m m
Myrica esculentiformis Gladk. p
Myrica hakeaefolia (Ung.) Sap. m
Myrica lignitum (Ung.) Sap. m m
Myricaceae Myrica longifolia Ung. m m
Dicotyledoneae
35
1 2 3 4 5
Engelhardia sp. p
Juglans acuminata A.Br. m
Juglans compacta Pan. p
Juglans polyporata Vojc. p
Juglans sp. p p
Juglandaceae Platycarya sp. p p
Platycaryapollenites sp. p
Pterocarya sp. p
Momipites sp. (Juglandaceae) p p
Plicatopollis plicatus (Pfl.)W.Kr.
p
(Juglandaceae)
Juglandaceae gen.indet. p
Populus mutabilis Heer,
m
var.lancifolia A.Br.
Salicaceae Populus sp. m
Salix haidingeri Ett. m
Salix varians Goepp. m
Alnus sp. p p
Betula subpubescens Goepp. m
Betulaceae Carpinus sp. p p
Corylus sp. p
Dicotyledoneae
Ostrya sp. p
Castanea crenataeformis Samig. p
Castanea sp. p
Castanopsis decheni (O.Web.) Kr.
m
et Wld.
Castanopsis pseudocingulum
p p
(R.Pot.) Boitz.
Castanopsis cf.tribuloides ADC m
Castanopsis sp. p
Dryophyllum curticellense (Wat.) Sap. m m
Dryophyllum dewalquei Sap. m
Fagus sp. p
Pasania sp. p
Fagaceae Quercus gracilis Boitz. p p
Quercus lonchitis Ung. m
Quercus mauritanica Sap. et Mar. m
Quercus neriifolia A.Br. m
Quercus sp. p
Quercoides inamoenus Fred. p
Tricolpopollenites liblarensis
p
(R.Pot.) Pfl. (Fagaceae, Quercus?)
Tricolpopollenites sp. (Fagaceae?) p
Tricolporopollenites henrici
p
(R.Pot.) Pfl. (Quercus)
Tricolporopollenites sp.
p
(Fagaceae?)
36
1 2 3 4 5
Celtis sp. m
Ulmus sp. mp
Ulmaceae
Ulmaceae gen.indet. p
Ulmoideipites planeraeformis Anders. p
Artocarpidium latifolium Uzn. m
Moraceae
Moraceae gen.indet. p
Chenopodiaceae Chenopodiaceae gen.indet. p
Liriodendron sp. p p
Magnolia aff.megafigurata
Magnoliaceae p
(W.Kr.)Ram.
Magnolia sp. p
Cinnamomum cinnamomeum
m
(Rossm.) Holl.
Cinnamomum scheuchzerii Heer m
Cinnamomum sp. m m
Daphnogene sezannensis Wat. m
Lauraceae
Laurophyllum achalcichensis
m
Avak.
Lindera antiqua (Heer) Lamotte m
Phoebe cf.pallida Nees m
Lauraceae gen.indet. p
Dicotyledoneae
37
1 2 3 4 5
Ceanothus cf.americanus L. m
Rhamnaceae Zizyphus paradisiacus (Ung.) Heer m
Zizyphus zizyphoides (Ung.) Heer m
Melastomaceae Astronia cf.cumingiana Vidal m
Vitaceae Parthenocissus sp. p p
Tiliaceae Tilia sp. p p
Bombacaceae Bombacaceae gen.indet. p p
Rhizophoraceae Rhizophora thinophylla Ett. m
Sterculiaceae Sterculiaceae gen.indet. p
Buxaceae Buxus sp. p
Elaeagnaceae Elaeagnus sp. p
Callistemophyllum speciosum Ett. m
Myrtaceae Eucalyptus oceanica Ung. m
Myrtaceae gen.indet. p p
Dicotyledoneae
38
1 2 3 4 5
Leiotriletes sp. p
Neogenisporites sp. p
Triletes asolidus W.Kr. p
Extratriporopollenites sp. p
Fupingopollenites
wackersdorfensis (Thiele-Pfeiffer) p
Liu Geng-wu.
Interpollis supplingensis W.Kr. p
Nudopollis thiergarti (R.Pot.) Pfl. p
Oculopollis sp. p
Pollenites cingulum R.Pot. p
Pollenites liblarensis Thoms. p
Retitricolpites sp. p
sistematikurad Retitricolporopollenites sp. p
ganusazRvreli formebi Rhoipites granulatus (Fred.) Boitz. p
Rhoipites sp. p p
Spinozonocolpites prominatus
p
Kedv.
Subtrudopollis sp. p
Triatriopollenites maculates Pfl. p
Triatriopollenites sp. p
Triporopollenites sp. p
Trudopollis menneri (Mart.) Zakl. p
Trudopollis pompeckji (R.Pot.)
p
Pfl.
Trudopollis sp. p
Verrutricolporites cf.tenuicrassus
p
Pokrovskaja
Verrutricolporites sp. p
neogenuri periodi
39
Sreebi miCneulia Suamiocenurad. aseve sadavoa ponturis adgili,
romlis didi nawili daTariRebulia zedamiocenurad (Невесская и
др.2003; Семененко, 2009).
saqarTveloSi neogenuri florebi ZiriTadad
dakavSirebulia faunisturad daTariRebul SreebTan. Cven
naSromSi mcenareTa siebi mocemulia cal-calke TiToeuli
sarTulisTvis. siebis Sedgenisas miRebulia mxedvelobaSi is
cvlilebebi, romelic iyo Setanili namarxi mcenareebis
gansazRvraSi koleqciebis reviziebis Sedegad (Тахтаджян, 1974).
miocenuri epoqa
qvedamiocenuri
40
(Узнадзе, 1965) mixedviT siaSi moyvanili mcenreebidan yvela ar
aris qserofiti. kerZod, es exeba sakmaod mravalferovan
dafnisebrTa jgufis warmomadgenlebs.
41
adremiocenurSi ganagrZoben arsebobas aRmosavleT saqarTvelos
teritoriaze dabali tenianobis pirobebSic. ufro notio ubnebSi,
mdinareebis piras, izrdebodnen Quercus neriifolia, Myrica lignitum,
Pinus taedaeformis. mTaSi xarobda zomieri klimatis mcenareebi.
makrofloraSi maTi naSTebi iSviaTia, radgan am mcenareebis
adgilsapoveblebi moSorebuli iyo akumulaciis auzs.
adremiocenurSi aRmosavleT saqarTvelos hava iyo
subtropikuli, mSrali zafxuliT da rbili zamTriT, romelic ar
aferxebda vegetaciis periods (Джапаридзе, 1982).
42
nax. 6. paleofloristuli naSTebis adgilsapoveblebi saqarTvelos
miocenur naleqebSi.
Suamiocenuri
Suamiocenuris dasawyisSi didi da mcire kavkasioni
gamovida geosinklinuri stadiidan da Camoyalibdnen mTis
sistemebad. daZirvas ganicdida saqarTvelos belti, romelic
TandaTanobiT gadaiqca mTaTaSua molasur depresiad.
saqarTvelos Suamiocenuri stratigrafiuli sqema mocemulia IX
cxrilSi.
paleobotanikuri TvalsazrisiT Suamiocenuris pirveli
naxevari (Tarxnuli, Cokrakuli) sustad aris Seswavlili.
dasavleT saqarTvelos (lanCxuTis raioni) Cokrakul naleqebSi
napovnia mxolod dafnisebrTa da ganusazRvreli orlebnianebis
xeSeSi foTlebis iSviaTi aRnabeWdebi (Узнадзе, 1965).
cageris raionSi (md. cxeniswylis auzi) Tarxnuli
horizontis naleqebi Seswavlilia palinologiuri meTodiT
(Ананиашвили, Пурцеладзе, 1976). kompleqsi Sedgeba, rogorc
maradmwvane, ise foTolmcvivani xemcenareebosagan. mTlianad
floras aqvs Termofiluri ieri.
paleobotanikurad gacilebiT ukeTesadaa Seswavlili
Suamiocenuris meore naxevris-karaganuli, qarTveluri da
konkuri regiosarTulebis flora (nax. 6). foTlebi, nayofebi da
43
yvavilebis nawilebi aRmosavleT (qarTlis depresia) da dasavleT
saqarTvelos Suamiocenuri naleqebidan aRwerilia avaqovis
(Аваков, 1967, 1979, 2008, 2010) mier. palinologiuri kompleqsebi
sxvadasxva Wrilebidan Seiswavla ramiSvilma (Рамишвили, 1982).
mTeli paleobotanikuri masala dakavSirebulia faunisturad
daTariRebul SreebTan.
44
bevrad naklebia axalgazrda florebisTvis tipuri gvarebis Abies,
Picea, Tsuga mtvris marcvlebi. taqsodiumisebrTa (gvarebi Sequoia,
Cryptomeria, Taxodium) palinomorfebis raodenoba TiTqmis igivea,
rac sahaero parkebis mqone wiwvovanebisa.
didi sistematikuri da ekologiuri mravalferovnebiT
gamoirCevian farulTeslovanebi. palinologiur kompleqsebSi
xSirad gvxdeba patara, samRariani „kastanoidis tipis“ mtvris
marcvlebi. isini aRwerilia xelovnuri sistemiT, rogorc
Tricolporopollenites cingulum. wiflisebrTa ojaxidan zogierTi mtvris
marcvlebi ekuTvnian Tanamedrove muxebs, zogierTebi ki
xmelTaSuazRvis regionebis Suamiocenuri naleqebisTvis
damaxasiaTebel gadaSenebul formebs: Tricolporopollenites microhenrici
da T. henrici.
rogorc makronaSTebiT, agreTve palinologiuri analizis
monacemebiT Sua miocenisTvis yvelaze damaxasiaTebeli gvarebia
Comptonia da Myrica, romlis saxeobebi iCenen morfologiur
msgavsebas cimbiris da ungreTis paleogenur formebTan
(Гладкова,1965; Kedves, 1974).
ojax kaklisebrTa (Juglandaceae) gvarebs Soris yvelaze
damaxasiaTebelia Engelhardia da Platycarya, romelTa mtvris
marcvlebi gvxvdeba TiTqmis yvela WrilSi. zogi formebi
aRwerilia rogorc xelovnuri taqsonebi Momipites punctatus da
Triatriopollenites coryphaeus.
makronaSTebis da palinomorfebis mixedviT SuamiocenurSi
arsebobda ramodenime klimaturi sartyeli, sxvadasxva
mcenareulobiT. sanapiro zoli, mTis qveda da Sua sartyelebi
dafaruli iyo subtropikuli tyeebiT, romlis SemadgenlobaSi
Sediodnen Semdegi taqsonebi: Araliaceae, Sterculiaceae, Moraceae,
Lauraceae, Fagaceae, Sapotaceae, Symplocos, Mastixia, Magnolia.
gvimrebidan gabatonebuli iyo Cyathea, Dicksonia, Lygodium, Anemia,
Polypodium, Pteris.
cvilianisebrTa makronaSTebis simravle miuTiTebs imaze,
rom es mcenareebi tyeebs qmnidnen mdinareebis gaswvriv.
sklerofiluri formaciis SemadgenlobaSi Sediodnen mirtebi,
akacia, zogierTi muxa (Quercus lonchitis, Q. drymeja) da
ganusazRvreli cvilianisebrTa da mirtebis tipis viwro
foTlebis mqone mcenareebi. aqve izrdebodnen notio,
45
sebtropikuli havisTvis damaxasiaTebeli lianebi: Smilax da Sabia
(Аваков, 1967).
hipsometriulad zemoT gavrcelebuli iyo soTbozomieri
da zomieri havis mcenareebi, foTolmcvivanebi da wiwvovanebi:
Ginkgo, Dacrydium, Podocarpus, Platanus, Comptonia, Juglans, Pterocarya,
Castanea.
taqsodiumisebrTa mtvris marcvlebis didi raodenoba
miuTiTebs, rom Suamiocenuris ganmavlobaSi saqarTvelos
TiTqmis mTel teritoriaze gabatonebuli iyo subtropikuli
teniani hava.
saqarTvelos Suamiocenuri floris Sedarebam mezobeli
teritoriis florebTan (amierkavkasiis aRmosavleTi da kavkasiis
CrdiloeTi) gviCvena, rom am florebis Semadgenloba iyo bevrad
Raribi. gansakuTrebiT, gvimrebiT da subtropikuli maradmwvane
mcenareebiT (Ананова, 1976; Джабарова, 1976; Манукян, 1978).
saqarTvelos Suamiocenuri flora da xmelTaSuazRvis
olqis sinqronuli florebi viTardebodnen TiTqmis erTnairad,
mkveTri cvlilebebis gareSe (Nagy, 1985, 1992). am drois florebi
ar iyo erTi tipis, rogorc paleogenurSi, magram iyo ufro
homogenuri, vidre neogenuri drois Semdgom epoqebSi, roca
diferenciaciis procesis zrdis Sedegad warmoiSva tipuri
floristuli kompleqsebis mqone calkeuli fitogeografiuli
provinciebi.
Osmunda sp. p
Anemia cf.hirta (L.) Swartz. m
Anemia cf.mexicana Klastsch m
Anemiaceae
Anemia sp. p
Mohria sp. p
46
1 2 3 4 5
47
1 2 3 4 5
Ginkgoopsida Ginkgoaceae Ginkgo sp. p
Dacrydium sp. p
Podocarpaceae
Podocarpus sp. p
Abies sp. p
Cathaya sp. p
Cedrus sauerae N.Mtchedl. p
Cedrus sp. p
Keteleeria caucasica Ram. p
Picea metechensis Charat. m
Picea sp. p
Pinaceae
Pinus nikitini Budant. m
Pinus taedaeformis (Ung.) Heer m
Pinus cf.engelhardti Menz. m
Pinopsida
Pinus sp. m mp
Pseudolarix aff.kaemferi Gord. p
Tsuga diversifolia (Maxim.)
p
Mast.
Cryptomeria japonica Don p
Cryptomeria sp. p
Glytostrobus europaeus
m
Taxodiaceae (Brongn.) Heer
Sequoia sp. p
Taxodium dubium (Sternb.) Heer m
Taxodium sp. p
Libocedrus salicornioides (Ung.)
Cupressaceae m m
Heer
Gnetopsida Ephedraceae Ephedra sp. p
Comptonia aborigena Glad. p
Comptonia acutiloba Brongn. m
Comptonia grandis Glad. p
Comptonia imperfecta Glad. p
Comptonia sp. p
Myrica acuminata Ung. m
Myrica intermedia Glad. p
Myricaceae
Dicotyledoneae
48
1 2 3 4 5
Engelhardia schlickumi Weyland m
Engelhardia wallichiana Lindl. p
Engelhardia sp. p
Juglans regia L. p
Juglans sp. p
Juglandaceae Momipites punctatus Nagy
p
(Engelhardia sp.)
Platycarya miocenicus (Nagy)
p
Ram.
Platycarya sp. p
Triatriopollenites coryphaeus
p
(R.Pot.) Th.et Pfl.
Populus latior A.Br. m
Salicaceae Populus sp. m
Salix angusta A.Br. m
Alnus sp. p
Betula sp. p
Carpinus betulus L. p
Carpinus grandis Ung. m
Betulaceae
Carpinus neilreichii Kov. m
Carpinus sp. mp
Dicotyledoneae
Corylus sp. p
Ostrya sp. p
Castanea sp. p
Castanopsis decheni (O.Web.)
m
Kr.et Wld.
Castanopsis cf.echidnocarpa
m
A.DC
Castanopsis brevicuspis Miq. m
Castanopsis sp. p
Lithocarpus sp. p
Fagus sp. p
Quercus accutissima Carruth. m
Fagaceae Quercus drymeja Ung. m
Quercus furcinervis (Rossm.) Heer m
Quercus lonchitis Ung. m
Quercus neriifolia A.Br. m m
Quercus sp. mp
Tricolporopollenites cingulum
p
(R.Pot.) Th.et Pfl.
Tricolporopollenites henrici
p
(R.Pot.) Th.et Pfl.
Tricolporopollenites
p
microhenrici (R.Pot.)Th.et Pfl.
Ulmus minuta Goepp. m
Ulmus pyramidalis Goepp. m
Ulmaceae Ulmus sp. p
Zelkova sp. p
49
1 2 3 4 5
Ficus sp. p
Moraceae
Moraceae gen.indet. p
Loranthaceae Viscum caucasicum Djap. m
Magnolia attenuata Web. m
Magnolia dianae Ung. m
Magnolia dzundzeana (Pal.)
m
Takht.
Magnoliaceae Magnolia megafigurata (Krutsch)
p
Ram.
Magnolia neogenica (W.Kr.)
p
Ram.
Magnolia sp. m m
Cinnamomum lanceolatum
m m
(Ung.) Heer
Cinnamomum polymorphum
m
Heer
Cinnamomum scheuchzeri Heer m
Laurus agatophyllum Ung. m
Lindera antiqua (Heer) Lamotte m
Lauraceae Litsea primigenia (Ung.)
m
Takht.
Ocotea heeri (Gaud.) Takht. m
Dicotyledoneae
50
1 2 3 4 5
Euphorbiaceae Euphorbiaceae gen.indet. p
Cotinus cf.coggygria Scop. m
Cotinus sp. m
Anacardiaceae
Rhus meriani Heer m
Rhus sp. m
Cupania japonica Tanai m
Sapindus bilinicus Ett. m
Sapindus cupanoides Ett. m
Sapindaceae
Sapindus densifolius Heer m
Sapindus falcifolius (A.Br.) Heer m
Sapindus cf.inaequilatera Rusby m
Sabiaceae Sabia cf.parvifolia Wall. m
Ilex cf.opaca Ait. m
Aquifoliaceae
Ilex sp. p
Staphyleaceae Staphylea sp. p
Berchemia multinervis (A.Br.)
m
Rhamnaceae Heer
Frangula cf.alnus Mill. m
Parthenocissus
p
Vitaceae quinquefoliiformis Lub.
Vitis sp p
Tiliaceae Tilia sp. mp
Dicotyledoneae
51
1 2 3 4 5
Symplocaceae Symplocos paniculata Wall. p
Periplocaceae Periploca sp. m
Allamanda uacilai Avakov m
Apocynophyllum helveticum
m
Heer
Apocynophyllum sp. m
Apocynaceae Plumiera caucasica Avakov m
Tabernaemontana telaginensis
Dicotyledoneae
m
Avakov
Apocynaceae gen.indet. m
Phyllites sp. (Apocynaceae?) m
Fraxinus sp. mp
Oleaceae
Syringa cf.vulgaris L. m
Lonicera sp. m
Caprifoliaceae
Viburnum sp. mp
Lamiaceae Lamiaceae gen.indet. p
Plantaginaceae Plantago sp. p
Artemisia sp. p
Asteraceae
Asteraceae gen.indet. p
Smilax minuta Djap. m
Liliaceae Smilax usanetensis Avakov m
Monocotyledoneae
Liliaceae gen.indet. mp
Poaceae Poaceae gen.indet. p
Arecipites monosulcoides W.Kr. p
Arecaceae
Arecaceae gen.indet. p
Sparganiaceae Sparganium sp. p
Typhaceae Typha sp. p
52
zedamiocenuri
am TavSi makronaSTebisa da palinologiis monacemebis
safuZvelze ganxilulia florisa da mcenareulobis istoria
sarmatuli da meoturi epoqebis ganmavlobaSi. palinologiuri
kompleqsebi iyo interpretirebuli landSaftur-
fitocenologiuri meTodiT, romelsac safuZvlad udevs
mcenareulobis zonaluri gavrcelebis kanoni (Борзенкова, 1992). es
meTodi zusti paleoklimaturi parametrebis aRdgenis saSualebas
ar iZleva, magram kargad asaxavs mcenareTa zonebis
gadaadgilebas, ris gamoc is gansakuTrebiT efeqturia mTiani
regionebis paleobotanikuri masalis interpretaciisaTvis.
paleoklimaturi rekonstruqciebi agebulia TiToeuli zonisTvis
cal-calke, maTi mcenareulobis Semadgenlobis gaTvaliswinebiT
(Shatilova et al., 2004a).
landSaftur-fitocenologiuri meTodi gamoyenebuli iyo
agreTve zeda kainozouris postsarmatuli naleqebis
palinokompleqsebis interpretaciis dros, risi saSualebiTac
aRdgenilia havis da mcenareulobis TiTqmis uwyveti istoria
sarmatulidan holocenis CaTvliT da gamoyofilia ganviTarebis
etapebi (1-X111).
s a rm a tul i s a r T ul i
53
sarmatuli florebi gamoirCeva originalurobiT, sistematikuri
simdidriT da subtropikuli mcenareebis siWarbiT.
zogi wiwvovanebis naSTebi warmodgenilia foTlebis
lignitizirebuli fitolemebiT, ramac mklevarebs gauadvila
epidermisis anatomiuri preparatebis miReba da bagis agebulebis
Seswavla. am monacemebis safuZvelze dadgenil iqna axali
taqsonebi: gvari Colchidia da saxeobebi Sequoia corniculata, Cathaya
europaea da C. abchasica (Колаковский, 1970; Колаковский, Шакрыл, 1968,
1970, 1974; Свешникова, 1964).
sarmatulSi afxazeTis teritoriaze mTis qveda sartyeli
dafaruli iyo maradmwvane subtropikuli tyeebiT, romelTa
SemadgenlobaSi gabatonebuli mdgomareoba ekavaT ojaxebs
Lauraceae da Myrsinaceae. es ukanaskneli namarx masalaSi
warmodgenilia Rapanea-s xeSeSi foTlebiT. sakmaod farTo
areali hqondaT gvarebs Ocotea da Persea. maTi Tanamedrove
saxeobebi gavrcelebulia centralur da samxreT amerikaSi,
xmelTaSuazRvis regionebSi da samxreT-aRmosavleT aziaSi.
mravalferovan Tanasazogadoebebs qmnidnen siTbozomieri da
zomieri havis mcenareebi. maTi areali ZiriTadad maRali
sartyeliT da civi xeobebiT Semoifargla. am ekologiur jgufs
ekuTvnodnen: Carpinus, Castanea, Fagus, Cryptomeria, Abies, Cathaya,
Colchidia da sxva.
afxazeTis sarmatul floraSi mcirericxovan jgufs
warmoadgenen hemiqserofitebi: Arbutus elegans f. andrachne, Celtis
magnifica, Smilax aspera, Thelycrania sanguinea, Quercus pseudorobur da
SesaZlebelia, zRvispireTis kirqviani kldeebisaTvis
damaxasiaTebeli fiWvi Pinus paraeuxina.
subtropikuli da zogierTi tropikuli jiSis arseboba
afxazeTis sarmatul florebs amsgavsebs evropis oligocenur-
miocenur kompleqss. analogiuri movlena axasiaTebs agreTve
saqarTvelos adre-Suamiocenur florebs, rac imis dasturia, rom
zogierTi subtropikuli jiSi, romelic dRes gvxvdeba mxolod
refugiumSi, neogenur epoqaSi sargeblobda farTo zonaluri
gavrcelebiT. amis kargi magaliTia Mastixia da zogi sxva mcenare,
romelic SenarCunebulia malaias mTebSi (Колаковский , Шакрыл,
1976).
mdidari paleobotanikuri masala (makronaSTebi)
aRmosavleT saqarTvelos qveda da Suasarmatul naleqebidan
Segrovebuli iyo WeliZis mier (Челидзе, 1972, 1979, 1987). am avtoris
monacemebis mixedviT qarTlis sarmatul florebSi gabatonebuli
54
iyo Magnolia, Lauraceae, Podogonium, Myrtus, Apocynophyllum. 25
saxeobis naSTebi napovnia agreTve kaxeTis (sof. norio) sarmatul
naleqebSic. maT Soris erTia gvimra, ori wiwvovani, danarCeni ki
farulTeslovanebi. norios floraSi, romelsac mTlianobaSi
hqonda subtropikuli ieri, sakmaod did rols TamaSobdnen
gvarebi Laurus, Cinnamomum da Myrica.
gansakuTrebul interess iwvevs goderZis flora,romelic
Tavisi simdidriT da mravalferovnebiT wlebis ganmavlobaSi
mklevarebis yuradRebis sagania. magram, m. uznaZis azriT goderZis
unikaluri flora bolomde ar aris Seswavlili (Узнадзе,
Цагарели, 1979).
goderZis namarxi flora mdidaria merqanis naSTebiT da
foTlebis aRnabeWdebiT, romelTa kargi daculoba adasturebs,
rom ganamarxeba xdeboda adgilze vulkanis amofrqvevis dros.
namarxi merqanis Seswavlam gaamdidra floris sia wiwvovanebiT
da ojaxis Icacinaceae-s warmomadgenlebiT, romelTa foTlebi ar
aris napovni (Шилкина, 1958).
goderZis floraSi gamoiyofa sami ekologiuri elementi:
subtropikuli, romelic warmoadgens floris mniSvnelovan
nawils; siTbozomieri mcenareebis jgufi Seadgens 17%; da zomieri
elementi-15%.
subtropikuli mcenareebis Semadgenloba mravalferovania.
ojaxi Lauraceae-s foTlebis siWarbe miuTiTebs, rom dafnisebrTa
tyeebs hqondad farTo gavrceleba. am tyeebis komponentebi iyo
agreTve sxva mcenareebi, dafnisebrTa msgavsi foTlebiT.
goderZis floris Tanamedrove analogebi binadroben
samxreT-aRmosavleT aziaSi, Crdilo-aRmosavleT indoeTSi,
Crdilo amerikaSi, antilis da kanaris kunZulebze,
xmelTaSuazRvis regionSi da kavkasiaSi (Узнадзе, Цагарели, 1979).
sof. valesTan goderZis tufogenuri wyebis qveda Sreebidan
mcenareTa naSTebi Seiswavla WeliZem (Челидзе, 1970). misi
monacemebiT, floris SemadgenlobaSi Warbadaa siTbozomieri
foTolmcvivani mcenareebi. subtropikuli jiSebi ki, avtoris
varaudiT, warmodgenili iyo buCqebiT. am floris mTavari
damaxasiaTebeli niSania mSrali ferdobebis mcenareebis
gabatoneba.
ferflis petrografiuli analizis safuZvelze goderZis
wyeba daTariRebulia (Схиртладзе, 1958) zedamiocenurad (sarmatul-
meoturi). am naleqebis asaki dadasturebulia hiparionebis faunis
Seswavlis safuZvelze (Габуния, Лазарашвили, 1962).
55
nax. 8. mtvris marcvlebis procentuli raodenobis meryeoba, rogorc
maCvenebeli tyis mTavari formaciebis arealis (a) da mcenareebis
calkeuli ekologiur-klimaturi jgufebis (b) rolis cvalebadobisa
dasavleT saqarTvelos mcenareul safarSi sarmatulis ganmavlobaSi.
56
palinomorfebis arseboba. dRemde am taqsonis Sesaxeb cnobebi
efuZvneboda mxolod merqnis Seswavlis Sedegebs.
sarmatuli palinologiuri kompleqsebi interpreti-
rebulia landSaftur-fitocenologiuri meTodiT, ris safuZvel-
zec Sedgenelia ori tipis diagrama (nax, 8, 9). mrudeebi diagramebis
marcxena mxares (a) Seesabameba sarmatuli drois or mTavar
formacias. pirveli warmoadgens dablobebis, qveda da Sua
sartyelebis polidominantur tyes, romlis SemdgenlobaSi iyo
subtropikuli da siTbozomieri mcenareebi _ wiwvovanebi da
farulTeslovanebi; meore ki - zomieri klimatis wiwvovan tyeebs.
diagramebze calkea mocemuli fiWvis procentuli raodenobis
mrudi, rogorc intrazonaluri da tenianobis maCvenebeli
mcenaris. diagramebis marjvena mxare (b) Seesabameba mcenareTa im
jgufebs, romelSic gaerTianebulia erTnairi ekologiur-
klimaturi Tvisebebis mqone jiSebi.
57
polidominanturi tye, romlis areali bevrad aRemateboda
wiwvovanebisas. mxolod Suasarmatulis bolos SeimCneva
muqwiwvovanebis arealis gafarToeba, rac dakavSirebuli unda
yofiliyo orogenetul moZraobebTan, romlebsac hqonda adgili
kavkasiis regionSi. balaxovnebis roli sarmatulis ganmavlobaSi
iyo umniSvnelo (nax. 8,b).
sul sxvanairi dinamika hqonda mcenareulobas aRmosavleT
saqarTvelos teritoriaze (nax.9a,b). qveda da Suasarmatulis
palinokompleqsebi asaxaven polidominanturi da fiWvis tyeebis
arealebis sakmaod did cvlilebebs. es movlena gansakuTrebiT
gaZlierda zedasarmatulSi, roca sagrZnoblad gafarTovda
balaxovani cenozebis areali da tyeebis SemadgenlobaSi Semcirda
subtropikuli xemcenareebis da gvimrebis raodeoba. aRmosavleT
saqarTvelos teritoriaze am cvlilebebis gamomwvevi faqtori
iyo havis progresirebadi qserofitizacia. amaze metyvelebs
agreTve postsarmatuli naleqebidan mopovebuli ZuZumwovrebis
faunis Semadgenloba (Меладзе,1967).
kavkasiis zeda kainozouri eris istoriaSi gardatexis
momenti dadga Sua da zedasarmatulis sazRvarze. am dros
amierkavkasiis mTaTaSua molasuri depresia, orogenetuli
moZraobebis Sedegad, gadaiqca xmeleTad, romelic Zirulis
masivma or did - aRmosavleT da dasavleT - regionad gayo (nax.10).
58
dasavleTiT warmoiSva rionis ube, sadac pleistocenis
bolomde mimdinareobda zRviuri naleqebis akumulacia. am ubis
garSemo xmeleTi Semofargluli iyo maRali mTebiT, ris gamo igi
gadaiqca izolirebul regionad. Tbili da notio hava xels
uwyobda aq mdidari tyis mcenareulobis ganviTarebas.
zedasarmatuli droidan iwyeba kolxeTis refugiumis istoria,
sadac dRemde bevri mesameuli reliqti SemorCa.
Zirulis masivis aRmosavleTiT saqarTvelos teritoria
gadaiqca xmeleTad, sadac mimdinareobda mZlavri kontinenturi
naleqebis dagroveba. xmeleTi dafaruli iyo mSrali havisTvis
damaxasiaTebeli mcenareulobiT.
amrigad, sarmatulis Semdeg aRmosavleT da dasavleT
saqarTvelos mcenareuloba viTardeboda erTmaneTisagan
damoukideblad, gansxvavebul klimatur pirobebSi.
me o tur i s a r T ul i
59
Anacardiaceae, Sapindaceae, Icacinaceae, Rhamnaceae, Thymelleaceae,
Myrtaceae, Myrsinaceae, Symplocaceae, Apocinaceae. miuxedavad amisa
meoturSi notio-subtropikuli formacia rCeba sakmaod mdidari.
saqarTvelos zedamiocenuri palinokompleqsebis
damaxasiaTebeli taqsonia ojaxi Hamamelidaceae. Cvens mier
aRwerilia 24 forma, romlebic ekuTvnis 3 qveojaxs-
Hamamelidoideae, Exbucklandioideae, Altingioideae da 14 gvars (Shatilova,
Stuchlik, 2001; Shatilova, Mchedlishvili, 2007, 2011а).
aRsaniSnavia, rom kainozourSi saqarTvelos teritoriaze
am ojaxis ganviTarebis sami ZiriTadi etapi gamoiyofa. sawyisi
etapi moicavs eocen - oligocenur - Suamiocenurs. am dros
saqarTvelos floraSi cnobilia 4 gvari: Hamamelis, Corylopsis,
Sycopsis, Liquidambar.
meore etapi _ zedamiocenuri ojaxis ayvavebis periodia.
sarmatulis ganmavlobaSi ojax Hamamelidaceae-as warmomadgenlebi
monawileobas iRebdnen, rogorc aRmosavleT, ise dasavleT
saqarTvelos mcenareuli safaris formirebaSi. meoturSi ki
taqsonebis raodenoba ar Seicvala, magram areali, ZiriTadad,
Semoifagrla mxolod dasavleT saqarTvelos teritoriiT.
60
saqarTvelos zedamiocenurisTvis meore damaxasiaTebeli
taqsonia gvari Fupingopollenites (Shatilova, Mchedlishvili, 2009;
Шатилова, Мчедлишвили, 2011a). es aris ganusazRvreli
farulTeslovani, romelic kainozourSi gavrcelebuli iyo
evraziis teritoriaze. am mcenaris namarxi naSTebi cnobilia
mxolod mtvris marcvlebis saxiT, romlebic aRwerilia
sxvadasxva saxelebiT (Koreneva, Kartashova, 1978; Nagy, 1969, 1985;
Rossignol-Strick, 1973; Щекина, 1979). 1980 wels literaturaSi cnobili
yvela forma iyo gaerTianebuli erT taqsonSi-Tricolporopollenites
wackersdorfensis (Thiele-Pfeiffer, 1980). mogvianebiT CineTSi
ganusazRvreli farulTeslovanisTvis SemoiRes axali gvari
Fupingopollenites, romlis SemadgenlobaSi gaerTianda 4 saxeoba (Liu
Geng– wu, 1985,1986). SemdgomSi, saxeoba Alangium sibiricum Lub.,
romlis mtvris marcvlebi aRwerilia cimbiris paleogenuri
naleqebidan (Любомирова, 1972), miakuTvnes ganusazRvrel
farulTeslovans da aRweres axali taqsoni Tricolporopollenites
sibiricum (Lub.) Nagy (1992). amJamad evropaSi damkvidrda es
saxelwodeba (Jimenez-Moreno et al., 2007; Planderova, 1990).
varaudoben, rom ucnobi mcenare warmoiSva SuaeocenurSi
CineTis teritoriaze. oligocenurSi daiwyo am formis eqspansia
da miocenurSi gavrcelda aziis TiTqmis mTel teritoriaze, garda
ariduli regionebisa (Liu Geng-wu, 1985).
saqarTveloSi Fupingopollenites cnobilia eocenidan.
sarmatrulSi, misi ayvavebis periodSi, es gvari warmodgenilia
ori saxeobiT: Fupingopollenites wackersdorfensis (Thiele-Pfeiffer) Liu
Geng-wu da F. minutus Liu Geng-wu. am or formasTan identurobis
gamo mtvris marcvlebi saqarTvelos zedamiocenuri nalaqebidan
Cven mivakuTvneT gvar Fupingopollenites. aRmosavleT saqarTveloSi
es gvari gadaSenda Suasarmatulis Semdeg. am dros klimatis
qserofitizaciis gamo Semcirda tyis da gafarTovda balaxovani
formaciebis areali
dasavleT saqarTveloSi, sadac sarmatulis Semdeg
SenarCunda Tbili da notio hava, romelic xels uwyobda tyis
mcenareulobis ganviTarebas, Fupingopollenites SemorCa meoturis
bolomde. bevr sxva sebtropikul mcenaresTan erTad es gvari
gadaSenda meoturis da ponturis sazRvarze, roca adgili hqonda
sakmaod Zlier klimatur fluqtuacias, dakavSirebuls, ZiriTadad,
tenianobis SemcirebasTan (Shatilova, Mchedlishvili, 2007; Шатилова,
Мчедлишвили, 2011a).
.
61
nax. 12. mtvris marcvlebis procentuli raodenobis meryeoba, rogorc
maCvenebeli tyis mTavari formaciebis arealebis cvalebadobisa
meoturis ganmavlobaSi.
meoturi drois mcenareulobis da klimatis dinamika
aRdgenili iyo agreTve landSaftur-fitocenologiuri meTodiT.
rogorc adre avRniSneT, sarmatulis Semdeg dasavleT
saqarTvelo gadaiqca maRalmTian izolirebul regionad.
miuxedavad imisa, rom gagrZelda sarmatulis msgavsi formaciebis
arseboba, maTi areali, Semadgenloba, calkeuli mcenareebis
roli da ganawilebis kanonzomiereba gansxvavebuli iyo (nax. 12).
kerZod, muqwiwvovanebis gavrcelebis farTobi sagrZnoblad
gaizarda. amave dros sarmatulTan SedarebiT, polidominantur
formacias mTlianobaSi hqonda ufro viwro da naklebad
stabiluri areali. tye iyo warmodgenili wiwvovani da
foTlovani subtropikuli da siTbozomieri mcenareebiT.
subtropikul mcenareebs ZiriTadad ekavaT zRvispira dablobebi
da qveda sartyeli, optimaluri klimaturi pirobebiT. reliefis
62
ufro maRal doneze subtropikuli tye Seicvala siTbozomieri
cenozebiT, romlebsac aTvisebuli hqondaT Sua sartyeli.
polidominanturi tyis mTavari komponentebi iyo: Podocarpus,
Dacrydium, Cedrus, Keteleeria, Cathaya, ojaxis Taxodiaceae-s
warmomadgenlebi, Carya, Quercus, Fagus, Castanea, Juglans, Platanus,
Nyssa da ojaxis Hamamelidaceae-s sxvadasxva gvarebi. tyis qveda
iaruss qmnidnen gvimrebi: Dicksonia, Gleichenia, Anemia, Polypodium,
Pteris da sxva. sakmaod farTo gavrcelebiT sargeblobdnen semi-
higrofiluri cenozebi, romelTa SemadgenlobaSi iyo: Castanopsis,
zogi Carya, Pterocarya, Alnus, Libocedrus salicornoides, Lauraceae da sxva
(Колаковский и др. 1970).
Suasarmatuli drois mcenareulobis msgavsi dinamika
SenarCunebuli iyo meoturis dasawyisSi. es iyo pirveli
klimaturi optimumi, rodesac polidominantur tyes aTvisebuli
hqonda yvelaze didi da TiTqmis ucvleli farTobi. zedameoturis
dasawyisi SeiZleba miviCnioT meore klimatur optimumad, Tumca
am dros polidominanturi tyis areali iyo naklebad stabiluri.
meoturis bolos mcenareul safarSi gaizarda fiWvis roli.
am movlenas Cven vukavSirebT klimatis cvlilebebs, rasac adgili
hqonda meoturis da ponturis sazRvarze _ evpatoriul dros (nax.
11,14,15). zogoerTi mklevari (Чепалыга, 1987) gvianmiocenuri epoqis
bolo monakveTebs parateTisis auzebis regresias, e.w. mesinur
kriziss ukavSirebs. arsebobs meore Tvalsazrisi, romlis
Tanaxmad es movlena zeda ponturis - bosforuli epoqis
sinqronulia (Борзенкова, 1992; Зубаков, 1990).
zogadad meoturSi dasavleT saqarTvelos teritoriaze
subtropikuli pirobebi gabatonebuli iyo, ZiriTadad, zRvispira
dablobebze da qveda sartyelSi. reliefis SedarebiT maRal
doneebze hava iyo siTbozomieri da zomieri.
sxva gardamavali periodebis msgavsad, meoturi
mcenareuloba, erTis mxriv, inarCunebda wina epoqebis zogierT
niSnebs da, meores mxriv, iZenda axals, damaxasiaTebels, Semdgomi
geologiuri epoqebis mcenareulobisaTvis. mTlianad sarmatuli
da meoturi drois namarxi florebi (cxr.XI) asaxaven
saqarTvelos gviankainozouri mcenareulobis ganviTarebis
erTian etaps (I).
63
cxr. XI. saqarTvelos sarmatuli da meoturi naleqebis mcenareTa sia:
m – makronaSTebi; p – palinomorfebi
sarma- meo-
klasi ojaxi saxeoba tuli turi
1 2 3 4 5
Bryopsida Sphagnaceae
Sphagnum sp. p p
Lycopodium alpinum L. p
Lycopodium annotinum L. p
Lycopodiopsida Lycopodiaceae Lycopodium selago L. p
Lycopodium serratum Tunb. p p
Lycopodium sp. p p
Selaginella atrivirides Spring. p p
Selaginella fusca N.Mtchedl. p p
Isoëtopsida Selaginellaceae Selaginella selaginoides (L.) Link. p
Selaginella aff.eggersii Sodiro p
Selaginella sp. p p
Equisetopsida Equisetaceae Equisetum sp. mp
Ophio- Ophio- Botrychium sp. mp p
glossopsida glossaceae Ophioglossum sp. p
Osmunda cinnamomea L. p
Osmunda regalis L. p
Osmundaceae Osmunda schlemnitziensis Pettko m
Osmunda strozzi Gaud. m
Osmunda sp. mp p
Schizaeaceae Schizaea sp. p p
Anemia sp. p p
Anemiaceae
Mohria sp. p p
Lygodium digitatum Presl. p p
Lygodiaceae Lygodium japonicum Sw. p p
Lygodium aff.multiwallatum (W.Kr.) Ram. p
Lygodium sp. p p
Cryptogramma crispa (L.) Br. p
Cryptogramma sp. p p
Pteridacidites boerzoeniensis (Nagy)
p p
Polypodiopsida
64
1 2 3 4 5
Adiantum reniforme L.var.foss. Sap.et Mar. m
Adiantum sp. mp p
Adiantaceae Anogramma sp. p p
Onychium sp. p
Pityrogramma sp. p p
Clavifera aff.tuberosa Bolch. p
Clavifera sp. p
Gleicheniaceae Gleichenia angulata Naum. p
Gleichenia sp. p p
Gleicheniaceae gen.indet. p p
Matoniaceae Matonia sp. p
Polypodium aureum L. p p
Polypodium australe Fee p
Polypodium palaeoserratum Kol. m
Polypodium pliocenicum Ram. p
Polypodiaceae Polypodium verrucatum Ram. p
Polypodium sp. mp p
Verrucatosporites histiopteroides W.Kr. p p
Pyrossia sp. p
Polypodiaceae gen.indet. p p
Vandenboschia cf.radicans (Swartz)
m
Hymeno- Copel.
phyllaceae Vandenboschia fomini (Pal.) Kol. m
Hymenophyllum sp. p p
Polypodiopsida
65
1 2 3 4 5
Ginkgo biloba L. p p
Ginkgoopsida Ginkgoaceae Ginkgo occidentalis Samyl. m m
Ginkgo sp. p p
Dacrydium sp. p p
Podocarpaceae Podocarpus sp. (aff.javanicus Merril.) m
Podocarpus sp. p p
Phyllocladaceae Phyllocladus sp. p p
Taxus grandis Kräus. m
Taxaceae
Torreya sp. m
Araucariaceae Araucaria sp. p p
Abies alba Mill. p p
Abies cephalonica Loud. p p
Abies ciliticaeformis N.Mtchedl. p p
Abies nordmanniana (Stev.) Spach. p p
Abies sp. cf.A.firma S. et L. m
Abies sp. mp p
Cathaya abchasica Sveshn. m m
Cathaya europaea Sveshn. m
Cathaya aff.argyrophylla C.et K. p p
Cedrus atlantica Manetti p p
Cedrus deodara Loud. p p
Cedrus sauerae N.Mtchedl. p p
Cedrus sp. mp
Colchidia angustissima Kol.et Schak. m
Colchidia longicellulata Kol.et Schak. m
Colchidia (?) ambigua Kol. m
Keteleeria caucasica Ram. p p
Pinopsida
Picea orientalis L. p
Picea sp. mp p
Piceoxylon piceoides Schilk. m
Pinus euxina Kol. m
Pinus halepensis Mill. p
Pinus irinae Kol.et Schak. m
Pinus paraeuxina Kol. m
Pinus pithyusa Stev. m p
Pinus praepithyusa Palib. m
Pinus rjabinini Palib. m
Pinus thomasiana (Goepp.) E.Reich. m
Pinus sp. mp mp
Pityoxylon goderzicum Schilk. m
Pseudolarix aff.kaemferi Gord. p
Pseudolarix sp. p
Pseudotsuga sp. p
Tsuga diversifolia (Maxim.) Mast. p p
Tsuga canadensis (L.) Carr. p p
Tsuga meierii Mched. p
Tsuga patens Downie p
Tsuga pattoniana Engelm. p p
Tsuga shatilovae Mched. p
Tsuga sp. mp
66
1 2 3 4 5
Sciadopityaceae Sciadopitys sp. p mp
Cryptomeria japonica Don mp mp
Cryptomeria sp. m
Cunninghamia sp. p
Glyptostrobus ungeri Heer m
Glytostrobus sp. mp p
Sequoia corniculata Kol.et Schak. m
Sequoia langsdorfii (Brongn.) Heer m m
Taxodiaceae
Sequoia sp. p mp
Sequoiadendron sp. p p
Taxodium distichum foss. A.Br. m
Taxodium distichum miocenicum Heer m
Pinopsida
Myrica sp. p p
Myricaceae gen.indet. p
Carya aquatica (Michx.) Nutt. p p
Carya bilinica Ung. m
Carya cordiformis (Wangh.) C.Koch p p
Carya denticulata (Web.) Iljinsk. m m
Carya ovata (Mill.) C.Koch p
Carya serraefolia (Kr.) Goepp. m
Juglandaceae
Carya aff.pecan (March.) Engl. p
Carya sp. p mp
Cyclocarya sp. p p
Engelhardia spicata Blume p
Engelhardia wallichiana Lindl. p
Engelhardia sp. p p
67
1 2 3 4 5
Juglans cinerea L. p mp
Juglans regia L. p p
Juglans zaisanica Iljinsk. m m
Juglans sp. p
Platycarya sp. p p
Juglandaceae Pterocarya castaneifolia (Goepp.) Schlecht. m
Pterocarya paradisiaca (Ung.) Iljinsk. m
Pterocarya pterocarpa (Michx.) Kunth. p p
Pterocarya rhoifolia Sieb.et Zucc. p
Pterocarya stenoptera DC. p p
Pterocarya sp. p p
Populus balsamoides Goepp. m m
Populus populina (Brongn.) Knobl. m
Populus sp. m
Salix coriacea Uzn.et Tsag. m
Salicaceae Salix integra Goepp. m
Salix macrophylla Heer m
Salix media A.Br. m
Salix varians Goepp. m m
Salix sp. mp mp
Alnus angustifolia Kol. m
Alnus feroniae (Ung.) Czecz. m
Alnus subcordata C.A.M. m m
Alnus sp. mp p
Dicotyledoneae
68
1 2 3 4 5
Castanopsis aff.pavlodarensis Macul. m
Castanopsis sp. (cf. C.echidnocarpa A.DC) m
Castanopsis sp. p p
Lithocarpus longifolia (Kol.) Kol. m
Lithocarpus sp. p
Fagus attenuata Goepp. m
Fagus orientalis Lipsky p p
Fagus orientalis Lipsky var.palibinii Iljinsk. m m
Fagus cf.sylvatica Schilk. m
Fagus sp. mp p
Quercus cerris Kol. m
Fagaceae Quercus cruciaca A.Br. m
Quercus drymeja Ung. m
Quercus euboea Palib. m
Quercus ilex L. m m
Quercus kubinyi (Kov.) Cz. m
Quercus lonchitis Ung. m
Quercus neriifolia A.Br. m m
Quercus pseudocastanea Goepp. m
Quercus pseudorobur Kov. m
Quercus sosnowskyi Kol. m
Quercus sp. mp mp
Quercinium lithocarpoides Schilk. m
Celtis japetii Ung. m
Dicotyledoneae
69
1 2 3 4 5
Magnolia dzundzeana (Pal.) Takht. m
Magnolia euxina Palib. m m
Magnolia grandiflora L. p
Magnoliaceae Magnolia megafigurata (Krutsch) Ram. p p
Magnolia mirabilis Kol. m
Magnolia sinuata Kirchh. m
Magnolia sp. p mp
Annonaceae Annona sp. p p
Kadzura irregularinervia Kol. m
Schizandra grossheimii Kol. m
Schizandraceae
Schizandra sp. cf.S.propinqua Hook et
m
Thoms.
Actinodaphne dolichophylla Takht. m m
Appolonias barbusana (Cav.) A.Br. m
Apollonias georgica Uzn.et Tsag. m
Cinnamomum cinnamomeum (Rossm.) Holl. m m
Cinnamomum japonicum Kol.et Schak. m
Cinnamomum lanceolatum (Ung.) Heer m m
Cinnamomum sp. p p
Cinnamomophyllum cf. lanceolatum
m
(Ung.) Kol.
Cinnamomophyllum marginatum
m
Kol.et Schak.
Cryptocarya abchasica Schak. m
Dicotyledoneae
70
1 2 3 4 5
Persea colchica Kol. m
Persea pliocenica (Laur.) Kol. m m
Persea sarmatica Schak. m
Lauraceae
Persea schakrylii Kol. m
Persea sp. p
Lauraceae gen.indet. p p
Berberis sp. m
Mahonia marginata (Lesq.) Arnold m
Berberidaceae
Mahonia cf.aquifolium Nutt. m
Berberidaceae gen.indet. p
Ranunculaceae Ranunculus sp. p p
Cocculus frangonervis Uzn.et Tsag. m
Cocculus laurifolium DC foss.Uzn.et Tsag. m
Menispermaceae Cocculus sp. m
Menispermites sp. m
Menispermum sp. p p
Nuphar luteum (L.) Smith p
Nuphar sp. p p
Nymphaeaceae Nymphaea polyrhiza Sap. m
Nymphaea sp. p
Nymphaeaceae gen.indet. p p
Aristolochia colchica Kol. m
Aristolochiaceae
Aristolochia sp. m m
Camellia abchasica Kol. m
Theaceae
Dicotyledoneae
Camellia sp. p
Brassicaceae Brassicaceae gen.indet. p
Papaveraceae Papaver sp. p
Platanus aceroides Goepp. m
Platanus lineariloba Kol. m m
Platanaceae
Platanus platanifolia (Ett.) Knobl. m
Platanus sp. p p
Eupteleaceae Euptelea sp. p p
Altingia aff.excelsa Nor. p
Chunia aff.bucklandoides H.T.Chang p p
Corylopsis aff.cordata Merill et Li p p
Corylopsis aff.pauciflora Sieb.et Zucc. p p
Disanthus aff.cercidifolius Maxim. p p
Disanthus aff.cercidifolius Maxim. var. minor
Shat. et Mched.
p
Distylium aff.racemosum Sieb.et Zucc. p
Hamamelidaceae
71
1 2 3 4 5
Parrotia pristina (Ett.) Stur. m
Parrotia aff.persica (DC) C.A.M. p p
Hamame-
Parrotiopsis jaquemontiana (Decne) Rehd. m
lidaceae
Sycopsis colchica Ram. p p
Hamamelidaceae gen.indet. p p
Cercidiphyllaceae Cercidiphyllum sp. p
Hydrangeaceae Hydrangea maeotica Tsag. m
Ribes cf.orientalis Desf. m
Saxifragaceae
Saxifragaceae gen.indet. p
Amelanchier vulgaris Moench. m
Crataegus sp. m
Eriobotrya miojaponica Hu et Chaney m
Malus parahupensis Hu et Chaney m
Malus sp. m
Photinia serrulata Lindl. m
Prunus officinalis (cf.P.laurocerasus) Roem. m
Pyracantha coccinea Roem.foss. m
Rosaceae Pyrus malus L. m
Pyrus theobroma Ung. m
Robinia regeli Heer m
Rosa canina L. m
Rosa pimpinellifolia L. m
Rubus sp. m
Sorbus aucuparia L. m
Dicotyledoneae
Spiraea cf.salicifolia L. m
Rosaceae gen.indet. mp mp
Caesalpinites schaparenkoi Kol. m
Cassiophyllum berenices (Ung.) Kr. m m
Cassiophyllum magnum Kol. m
Cassiophyllum phaseolites (Ung.) Kol. m
Cassia ambigua Ung. m
Caesalpiniaceae Cassia lignitum Ung. m
Cassia phaseolites Ung. m m
Cassia sp. m
Cercis sp. m
Podogonium knorrii Heer m m
Caesalpiniaceae gen.indet. p
Acacia sp. p
Dalbergia bella Heer m
Dalbergia derrisaecarpa Kol. m
Dalbergia rectinervis Ett. m
Dalbergia sarmatica Kol. m
Dalbergia sp. m
Fabaceae Colutea orientalis Mill. m
Gleditschia allemanica Heer m
Pithecolobiophyllum sarmatica Kol. m
Sophora miojaponica Hu et Chaney m
Sophora europaea Ung. m m
Sophora sarmatica Pimen. m
Fabaceae gen.indet. mp p
Geraniaceae Geranium sp. p p
Euphorbiaceae Sapium germanicum Kirchh. m
Rutaceae Rutaceae gen.indet. m
72
1 2 3 4 5
Ailanthus dryandroides Heer m
Simaroubaceae
Simaroubaceae gen.indet. p
Pistacia miocenica Sap. m m
Rhus fatalievii Kol. m
Rhus herthae Ung. m
Anacardiaceae
Rhus meriani Heer m
Rhus noeggerathii Web. m
Rhus sp. p mp
Acer integrilobum Web. m
Acer integerrimum (Viv.) Mass. m
Acer laetum C.A.M. m
Acer cf.pseudoplatanus L. m m
Aceraceae
Acer santagatae Mass. m
Acer subcampestre Goepp. m
Acer trilobatum A.Br. m m
Acer sp. mp p
Sapindus cupanoides Ett. m
Sapindus falcifolius (A.Br.) Heer m m
Sapindus graecus Ung. m
Sapindus heliconius Ung. m
Sapindaceae
Sapindus radobojanus Ung. m
Sapindus undulatus Heer m
Sapindus ungeri Ett. m
Sapindus sp. p p
Dicotyledoneae
73
1 2 3 4 5
Rhamnus sp. cf.R.vinogradovii Palib. m
Rhamnus sp. p mp
Sageretia caucasica Pal. m
Rhamnaceae
Ventilago sp. m
Ziziphus tiliaefolius Heer m
Zizyphus sp. m
Cissus sosnowskyi Kol. m
Parthenocissus quinquefolia (L.)
p p
Planch.
Vitaceae Parthenocissus sp. p p
Vitis cf.subintegra Sap. m
Vitis teutonica A.Br. m
Vitis sp. p p
Tilia caucasica Rupr. p p
Tilia cordata Mill. p p
Tiliaceae Tilia aff.platyphyllos Scop. p
Tilia aff.taquetii C.K.Schneid. p p
Tilia sp. p p
Hibiscus splendens Baik. m
Malvaceae
Malvaceae gen.indet. p
Sterculia sp. p p
Sterculiaceae
Sterculiaceae gen.indet. p p
Daphne kimmerica Kol. m
Daphne minima Kol. m
Dicotyledoneae
74
1 2 3 4 5
Acanthopanax mirabilis (Kol.) Kol. m
Acanthopanax serratus Kol. m
Acanthopanax sp. p p
Aralia hispida Michx. p
Aralia sp. p p
Brassaiopsis sp. p
Dendropanax sp. p p
Araliaceae Fatsia sp. p
Hedera colchica C.Koch, var.foss. m
Hedera sp. p p
Schefflera colchica Kol. m
Schefflera integrifolia Kol. m
Schefflera sarmatica Kol. m
Tricolpopollenites edmundi (R.Pot.) Th.et Pf. p
Araliaceae gen.indet. p p
Bifora sp. p
Hydrocotyle reniforma Tsag. m
Apiaceae
Turgenia sp. p
Apiaceae gen.indet. p p
Arbutus guriense Uzn. m m
Arbutus elegans Kol.forma andrachne m
Epigaea baikovskaja Iljinsk. m
Leucothoe protogaea (Ung.) Schimp. m
Ericaceae Rhododendron sp. mp p
Dicotyledoneae
75
1 2 3 4 5
Verbenaceae Vitex goderdzica Tsag. m
Apocynophyllum ibericum Palib. m
Apocynophyllum linearifolium Kol. m m
Apocynophyllum wrightianum Kol. m
Apocynaceae Apocynophyllum sp. m
Echitonium sophiae Web. m
Dryoxylon symplocoides Schilk. m
Apocynaceae gen.indet. p
Fraxinus sp. p mp
Jasminum pliocenicum Laur. m
Ligustrum sp. (cf.L.vulgare L.) m
Oleaceae
Osmanthus kolakovskyi Takht. m
Phillyrea media L. m
Dicotyledoneae
Oleaceae gen.indet. p
Scrophulariaceae Paulownia caucasica Pal. m
Lonicera similifolia Kol. m
Caprifoliaceae Lonicera sp. p p
Viburnum sp. p mp
Lamiaceae Lamiaceae gen.indet. p
Plantaginaceae Plantago sp. p
Valerianaceae Valeriana sp. p
Campanulaceae Campanulaceae gen.indet. p
Cephalaria sp. p
Dipsacus sp. p
Dipsacaceae
Knautia sp. p p
Scabiosa sp. p p
Achillea sp. p
Artemisia sp. mp p
Asteraceae Aster sp. m
Centaurea sp. p
Asteraceae gen.indet. p p
Potamogeton crispus L. p
Potamo-
Potamogeton pectinatus L. m
getonaceae
Potamogeton sp. p
Smilax aspera L. m
Smilax excelsa L.var.foss. m
Smilax grandifolia (Ung.) Heer m
Liliaceae
Smilax protolancaefolia Kol. m
Monocotyledoneae
Smilax sp. m
Liliaceae gen.indet. p p
Phragmites oenigensis Heer m m
Poaceae Sasa kodorica Kol. m m
Poaceae gen.indet. p p
Livistona palibinii Takht. m
Nipa sp. p p
Arecaceae
Palmophyllum sp. m
Arecaceae gen.indet. p p
Sparganiaceae Sparganium sp. p p
Typha latifolia L. p
Typha latissima A.Br. m m
Typhaceae Typha sp. p p
Cyperaceae Cyperaceae gen.indet. p p
Fupingopollenites wackersdorfensis (Thiele-
The forms of indeterminate Pfeiffer) Liu Geng-wu
p p
taxonimical position Fupingopollenites minutus Liu Geng-wu p
76
plioceni da eopleistoceni (dasavleTi saqarTvelo)
pliocenuri epoqa
dasavleT saqarTvelos pliocenuri epoqa imsaxurebs
gansakuTrebul yuradRebas, radgan am teritoriaze, aRmosavleT
parateTisis sxva regionebTan SedarebiT, faunisturad
daTariRebuli calkeuli sarTulebis naleqebi warmodgenilia
srulad.
eopleis- naderbazeTis
guriuli afSeronuli
tocenuri xvarbeTis
1.8
alaznis
seria
cixisferdის
kuialnikuri
eweriს aRCagiluri
(egrisuli)
3.4 skurdumის
pliocenuri
kamiSburunuli
kimeriuli wiTelwyaros wyeba
5.3 azovuri
bosforuli
portaferuli
ponturi
novoros odesuri duSeTis (Siraqis) wyeba
iuli evpatoriuli
7.1
miocenuri meoturi zeda
p o n tur i s a r T ul i
78
qveda sartyelis tyeebs kolakovski yofda or tipad: tenian
da semiqserofilurad. teniani tyeebis flora iyo Zalian mdidari.
aq xarobda iseTi mcenareebi, rogoricaa Tectocarya lusatica,
Symplocos, Ocotea, Persea, Pasania, Cyclobalanopsis da mravalricxovani
surosebrni. didi teritoria ekava dafnisebrTa Tanasazogadoebas.
qveda sartyelSi gavrcelebuli iyo agreTve xeSeSafoTlovani
formacia makvisis elementebiT. fiWvis cenozebis areali
Semofargluli iyo kirqviani kldeebiT.
palinologiurad ponturi naleqebi Seswavlilia
ramiSvilis mier (Рамишвили, 1969). avtorma aRwera qvedaponturi
(odesuri) da zedaponturi (bosforuli) qvesarTulis
palinokompleqsebi. amjerad, Cveni monacemebi eyrdnoba, rogorc
Zvel, aseve axal, bevrad mdidar palinologiur masalas (Шатилова
и др., 2000; Shatilova et al., 2001, 2007; Шатилова, Мчедлишвили, 2011),
romelic ponturi naleqebis sruli Wrilebidan gvaqvs
mopovebuli.
makronaSTebis da palinomorfebis siebis Sedarebam
gamoamJRavna maT Soris arsebuli garkveuli gansxvaveba. kodoris
da biWvinTis florebSi gvimrebis, balaxebisa da muqwiwvovanebis
naSTebi TiTqmis umniSvneloa. amave dros makronaSTebi gacilebiT
ukeTes warmodgenas iZleva maradmwvane mcenareebis,
gansakuTrebiT dafnisebrTa, Semadgenlobaze, radgan maTi xeSeSi
foTlebi inaxeba ukeTesad, vidre mtvris marcvlebi. am or meTods
Soris mTavari gansxvaveba informaciis moculobaSia.
makronaSTebis ganamarxeba xdeboda an mcenaris zrdis adgilas an
masala iyo motanili uaxloesi teritoriebidan. kolakovskis
azriT kodoris flora asaxavs ZiriTadad Walis tyeebis da
Waobebis lokalur mcenareulobas, amitom es monacemebi ar
SeiZleba iyos gamoyenebuli mTeli regionis klimaturi pirobebis
aRsadgenad. egreT wodebuli dafnis Srec ki ar aris tropikuli
klimatis an mcenareulobis did teritoriebze gavrcelebis
maCvenebeli (Колаковский, 1964). rac Seexeba ponturi naleqebis
palinokompleqsebs, isini warmoadgenen paleokolxeTis TiTqmis
mTeli teritoriis mtvris marcvlebis produqcias dablobebidan
tyis zeda sartyelamde.
dasavleT saqarTvelos pontur naleqebSi palinomorfebi,
rogorc wesi, gvxvdeba yvela SreSi da asaxaven klimatisa da
mcenareulobis dinamikas am sarTulis naleqebis dagrovebis
79
TiTqmis mTeli periodis ganmavlobaSi. igives Tqma SeuZlebelia
makronaSTebze, romelTa adgilsapoveblebi xSirad
dakavSirebulia calkeul SreebTan, romelTa simZlavre bevrad
naklebia mTeli sarTulis naleqebis simZlavreze.
qvedaponturi naleqebi gavrcelebulia dasavleT
saqarTvelos TiTqmis mTel teritoriaze, magram mxolod sam
WrilSi (md. otafi, zana da sof. bia) novorosiuli qvesarTuli
warmodgenilia srulad (nax. 13). danarCen WrilebSi mas aklia
evpatoriuli Sreebi da amitom qvedaponturi iwyeba odesuri
horizontiT (Тактакишвили, 1984; Челидзе, 1974; Шенгелия, 1976).
80
arealebis xSiri cvalebadobiT, rac SesaZloa, ukavSirdeba
klimatur fluqtuaciebs. ar aris gamoricxuli, rom es iyo mizezi
zedaponturi asakis biWvinTis floris gaRaribebisa kodoris
florasTan SedarebiT. miuxedavaT amisa, Cveni azriT, biWvinTis
makrofloris kompleqsi adasturebs meore klimaturi optimumis
arsebobas.
dasavleT saqarTvelos ponturi naleqebis
palinokompleqsebis Sedarebam Savi zRvis CrdiloeTi regionebis
Tanadroul palinokompleqsebTan dagvanaxa, rom orive regionis
teritoriaze ponturis ganmavlobaSi adgili hqonda klimatis
riTmul cvlilebebs. magram dasavleT saqarTveloSi am
cvlilebebis sixSire da amplituda iyo ufro susti. kolxeTisa da
Savi zRvis CrdiloeT regionebis klimatebs Soris ZiriTadi
gansxvaveba iyo tenianobis xarisxSi. CrdiloeTiT ponturSi
mimdinareobda qserofitizaciis procesi (Щекина, 1979), maSin roca
dasavleT saqarTveloSi igive periodSi adgili hqonda
atmosferuli naleqebis matebas da temperaturis TandaTanobiT
vardnas.
81
k im e r i uli sa r T ul i
83
pirobebs. kimeriuli drois sxvadasxva monakveTebSi
subtropikuli mcenareebi gavrcelebuli iyo ZiriTadad dab-
lobebSi da mTis qveda sartyelSi, sadac isini Tavs afarebdnen
refugiumebs, romelTa areali icvleboda klimaturi pirobebis
gavleniT. kolakovskis (Колаковский, 1956) varaudiT kimeriuli
drois polidominantur tyeebSi didi mravalferovnebiT
gamoirCeodnen siTbozomieri havis mcenareebi. avtori gamoyofs
sam ZiriTad jgufs: 1. musonuri klimatis saxeobebi,
damaxasiaTebeli Tanamedrove aziis mTebisTvis; 2. tenianobis-
moyvaruli jiSebi, ekologiurad daaxloebuli amerikis
dablobebze da Walis tyeebSi gavrcelebul saxeobebTan; 3. sicivis
amtani, magram zafxulis maRali temperaturis moyvaruli jiSebi,
ekologiurad msgavsi xmelTaSuazRvis subtropikuli tyeebis
komponentebisa.
duabis Sreebis zemoT ganlagebul kamiSburunuli naleqebis
palinologiuri kompleqsi asaxavs mcenareulobas, romelSic
dominirebda fiWvi. momdevno periodSi kimeriuli mcenareulobis
xasiaTi mkveTrad Seicvala. gansakuTrebiT es exeba
polidominantur tyeebs, romelTa Semadgenlobidan gaqra
subtropikuli elementebis mniSvnelovani raodenoba.
amrigad, ponturi, azovuri da kamiSburunulis qveda
Sreebis palinologiuri kompleqsebi asaxaven dasavleT
saqarTvelos mcenareulobis ganviTarebis II etaps. xolo
kamiSburunulis zeda Sreebis da Semdgomi kuialnikuri sarTulis
- skurdumis horizontis - palinokompleqsebi Seesabameba
mcenareulobis ganviTarebis III etaps.
aRmosavleT saqarTveloSi kimeriulad TariRdeba Siraqis
flora, romlis SemadgenlobaSi iyo gansazRvruli 34
farulTeslovanis makronaSTebi. flora asaxavs patara regionis
mcenareulobas sadac Walis tyis SemadgenlobaSi iyo Alnus hoernesi,
Populus populina, Acer saliense, Ulmus carpinifolia, Zelkova ungeri. mSral
dablobebze da ferdobebze gavrcelebuli iyo makvisi, Sibliaki da
ariduli meCxeri tyeebi, maradmwvane da foTolmcvivani jiSebiT:
dafna, sklerofiluri muxa, wyavmaza, fasta, CitavaSla da sxva.
Siraqis teritoriaze pliocenurSi varaudoben ori tipis
mcenreulobis arsebobas-Walis tyeebs da aridul formacias,
romlis dominantebi iyo wvrilfoTlovani xemcenareebi, rac
cxeli sezonis arsebobaze miuTiTebs (Колаковский, Ратиани, 1967).
84
cxr. XIII. saqarTvelos ponturi da kimeriuli naleqebis mcenareTa sia:
m – makronaSTebi; p – palinomorfebi
klasi ojaxi saxeoba ponturi kimeriuli
1 2 3 4 5
Briopsida Sphagnaceae
Sphagnum sp. p p
Lycopodium alpinum L. p p
Lycopodium annotinum L. p p
Lycopodium clavatum L. p p
Lycopodiopsida Lycopodiaceae
Lycopodium densum Sw. p
Lycopodium selago L. p p
Lycopodium serratum Tunb. p p
Selaginella atrivirides Spring. p p
Selaginella fusca N.Mtchedl. p p
Isoëtopsida Selaginellaceae Selaginella pliocenica Dorof. m m
Selaginella selaginoides (L.) Link. p p
Selaginella sp. p
Equisetopsida Equisetaceae Equisetum sp. p
Botrychium sp. p p
Ophioglos-
Ophioglossopsida Ophioglossum lusitanicum L. p
saceae
Ophioglossum sp p
Osmunda cinnamomea L. p
Osmunda claytoniana L p
Osmundaceae Osmunda heeri Gaud. m
Osmunda regalis L. p p
Todea sp. p p
Schizaeaceae Schizaea sp. p
Anemiaceae Anemia p
Lygodium japonicum Sw. p p
Lygodiaceae
Lygodium sp. p
Cryptogramma acrostichoides R.Br. p
Cryptogramma crispa (L.)R.Br. p p
Cryptogramma sp. p p
Pteridacidites boerzoenyensis (Nagy)
p p
St., Sh. (Pteris aff.quadriaurita Retz.)
Pteridacidites dentatiformis Sh., St.
Polypodiopsida
p p
(Pteris dentata Forsk)
Pteridacidites grandifoliiformis St.,
p p
Sh. (Pteris grandifolia L.)
Pteridacidites guriensis Sh., St.
p p
(Pteris aff.togoensis Hieron)
Pteridaceae
85
1 2 3 4 5
Pteridacidites verus (N.Mtchedl.) Sh.,
p p
St. (Pteris aff.crenata Sw.)
Pteridaceae
Pteridacidites vittatoides Sh., St.
p
(Pteris vittata L.)
Parkeriaceae Ceratopteris duabensis Kol. m
Anogramma sp. p p
Adiantaceae
Pityrogramma sp. p p
Gleichenia angulata Naum. p
Gleicheniaceae Gleichenia sp. p
Polypodium aureum L. p p
Polypodium palaeopectinatum Kol. m
Polypodium palaeoserratum Kol. m
Polypodium pliocenicum Ram. p p
Polypodium serratum (Wild.) Futo
p
(=P.australe Fee)
Polypodiaceae
Polypodium verrucatum Ram. p p
Polypodium tuberculatum N.Mtchedl. p
Polypodium vulgare L. p p
Polypodium sp. p p
Verrucatosporites histiopteroides W.Kr. p p
Pyrossia sp. p p
Hymenophyllum rotundum
Polypodiopsida
Hymenophyl- p p
N.Mtchedl.
laceae Hymenophyllum sp. p
Thyrsopteri- Cibotium glaucum (Sw.) Hr.et Arn. p
daceae Cibotium sp. p
Dicksonia antarctica R.Br. p p
Dicksonia luculenta Purc. p p
Dicksoniaceae Dicksonia reticulata Purc. p p
Dicksonia unitotuberata Purc. p p
Dicksonia aff. fibrosa Col. p
Alsophylla sp. p p
Cyatheaceae
Cyathea sp. p p
Aspleniaceae Asplenium sp. p
Athyrium sp. p p
Cyclophorus sp. p
Cyclosorus (Lastrea) fischeri Heer m
Cystopteris sp. p p
Aspidiaceae Dryopteris sp. p p
Gymnocarpium sp. p
Lastrea sp. m
Struthiopteris filicastrum All. m
Woodsia alpina (Bolton) S.F.Gray p
Woodsia sp. p
Woodwardia radicans (L.) Smith. p
Blechnaceae Woodwardia roessneriana (Ung.) Heer m
Woodwardia sp. m p
86
1 2 3 4 5
Azolla sp. p
Polypodiopsida Salviniaceae Salvinia palaeopilosa Shap. m
Salvinia sp. p
Ginkgo biloba L. p p
Ginkgoopsida Ginkgoaceae
Ginkgo occidentalis Samyl. m m
Dacrydium sp. p p
Podocarpaceae
Podocarpus sp. p mp
Phyllocladaceae Phyllocladus sp. p
Cephalotaxux sp. p
Taxaceae Taxus sp. p p
Torreya nucifera Sieb.et Zucc. foss.
m
Kink.
Araucariaceae Araucaria sp. p p
Abies alba Mill. p p
Abies cephalonica Loud. mp p
Abies ciliticaeformis N.Mtchedl. p p
Abies nordmanniana (Stev.) Spach. p p
Abies sp. cf. A. protofirma Tanai m
Abies sp. mp m
Cathaya abchasica Sveshn. m
Cathaya argyrophylla C. et K. p p
Cathaya sp. p
Cedrus atlantica Manetti p p
Cedrus deodara Loud. p p
Cedrus libani Laws. p p
Pinopsida
Picea orientalis L. p p
Picea sp. p mp
Pinus euxina Kol. m m
Pinus geanthracis (Goep.) E.Reich. m
Pinus hordaceae (Rossm.) Engelm.et
m
Menzel.
Pinus longisquama Kol. m
Pinus palaeopentaphylla Tanai et Onoe m
Pinus pithyusa Stev. p
Pinus pontica Kol. m
Pinus sp. mp mp
Pseudolarix sp. p p
Pseudotsuga sp. p p
Tsuga aculeata Anan. p p
Tsuga canadensis (L.) Carr. p p
Tsuga diversifolia (Maxim.) Mast. p p
Tsuga inordinata Mched. p
Tsuga korenevae Mched. p
87
1 2 3 4 5
Tsuga meierii Mched. p p
Tsuga patens Downie p p
Pinaceae
Tsuga pattoniana Engelm. p p
Tsuga shatilovae Mched. p p
Tsuga sivakii Mched. p
Tsuga tortuosa Mched. p p
Tsuga aff. blaringhemi Flous p
Sciadopityaceae Sciadopitys sp. p p
Cryptomeria japonica Don mp mp
Cunninghamia sp. p
Pinopsida
Glyptostrobus sp. p p
Metasequoia sp. p p
Sequoia sp. mp p
Sequoiadendron sp. p
Taxodium distichum foss. A.Br. m
Taxodium sp. p p
Taxodiaceae gen. indet. p p
Cupressus cf.sempervirens L. m
Libocedrus salicornioides (Ung.) Heer m m
Cupressaceae Juniperus sp. p p
Thuja cf.occidentalis L. m
Cupressaceae gen. indet. p p
Gnetopsida Ephedraceae Ephedra sp. p p
Comptonia sp. p p
Myrica carolinensis Mill. p p
Myricaceae
88
1 2 3 4 5
Pterocarya rhoifolia Sieb. et Zucc. p p
Pterocarya stenoptera DC
Juglandaceae
p p
Juglans cinerea L. p mp
Juglans colchica Kol. m
Juglans regia L. p p
Juglans zaisanica Iljinsk. m m
Populus balsamoides Goepp. m m
Salicaceae Populus leucophylla Ung. m
Populus populina (Brongn.) Knob. m m
Salix cinerea L. m
Salix integra Goepp. m m
Salix varians Goepp. m m
Salix sp. p p
Alnus angustifolia Kol. m
Alnus hoernesi Stur m
Alnus cordata Desf. m
Alnus subcordata C.A.May m m
Alnus ducalis (Gaudin) Knob. m
Alnus aff. barbata C.A.May m
Alnus sp. p mp
Dicotyledoneae
89
1 2 3 4 5
Castanopsis furcinervis (Rossm.) Kr.
m m
et Wld.
Castanopsis sp. p p
Cyclobalanopsis kryshtofovichii Kol. m
Lithocarpus palaeouncinata (Kol.) Kol. m
Lithocarpus sp. p
Fagus attenuata Goepp. m m
Fagus orientalis Lipsky p mp
Fagus orientalis Lipsky var. palibini
m m
Iljinsk.
Fagaceae
Quercus castaneifolia C.A.M. m
Quercus cerrisicarpa Kol. m
Quercus iberica Stev. m
Quercus kodorica Kol. m m
Quercus kubinyi (Kol.) Cz. m
Quercus microcerrisicarpa Kol. m
Quercus neriifolia A.Br. m m
Quercus pliovariabilis Kol. m
Quercus pseudocastanea Goepp. m m
Quercus sosnowskyi Kol. m m
Quercus sp. p p
Dicotyledoneae
90
1 2 3 4 5
Liriodendron tulipifera L. p p
Magnolia denudata Desr. p p
Magnolia georgica Kol. m m
Magnolia grandiflora L. p p
Magnoliaceae Magnolia kobus DC m
Magnolia mirabilis Kol. m
Magnolia vittae Kol. m
Magnolia cf.accuminata L. p
Magnolia sp. p mp
Kadsura palaeojaponica Kol. m
Schizandraceae
Schizandra grossheimii Kol. m m
Aniba longifolia Kol. et Schak. m
Cinnamomophyllum cinnamomeum
m m
(Rossm.) Kol.
Cinnamomophyllum lanceolatum
m m
(Ung.) Kol.
Cinnamomophyllum radobojanum
m
(Ung.)Kol.
Cinnamomophyllum
m
cf.Cinnamomum loureirii Nees
Cinnamomum japonicum Kol.et
m
Schak.
Dicotyledoneae
Cinnamomum sp. p p
Daphnogene buchii (Heer) Kol. et
m m
Schak.
Daphnogene marginatum (Kol. et
m m
Schak.) Kol. et Schak.
Daphnogene polymorpha (A.Br.)
m
Etting.
Lauraceae
Daphnogene sp. m
Laurophyllum abchasicum Kol. et
m
Schak.
Laurophyllum duabense Kol. et
m
Schak.
Laurophyllum nobile Kol.et Schak. m
Laurophyllum ocoteafolium (Ett.)
m
Kol.
Laurophyllum pithyusum Kol.et
m
Schak.
Laurophyllum ponticum Kol.et
m
Schak.
Laurophyllum simile Kol. et Schak. m
Laurophyllum primigenia (Ung.) Kol. m m
Laurophyllum sp. m
Laurus pliocenica (Sap.et Mar.) Kol. m
Laurus sp. p p
Lindera antiqua (Heer) Lamotte m
Lindera ovata Kol. m
Litsea magnifica Sap. m m
91
1 2 3 4 5
Litsea pontica Kol. m
Nectandra euxina Kol. m
Nectandra sp. m
Oreodaphne heeri Gaud. m
Lauraceae
Oreodaphne rhombifolia Kol. m
Persea braunii Heer m
Persea colchica Kol. m
Persea pliocenica (Laur.) Kol. m
Persea styracifolia (Weber) Kol. m
Persea sp. aff. P. superta Sap. m
Persea sp. p p
Saxifragaceae Saxifragaceae gen.indet. p p
Ranunculus reidii Szafer m
Ranunculaceae Ranunculus sp.
p mp
Mahonia heterophylla Kol. m
Berberidaceae
Mahonia spinulosa Kol. m
Menispermum sp. p p
Menisper-
maceae Sinomenium cantalense (E.M. Reid)
m
Dorof.
Nelumbo sp. p p
Nymphaeaceae Nuphar luteum (L.) Smith p p
Dicotyledoneae
Nymphaea sp. p p
Ceratophyl- Ceratophyllum cf.demersum L.
m
laceae
Aristolochia africanii Kol. m
Aristolochiaceae Aristolochia colchica Kol. m
Aristolochia sp. m
Actinidia arguta (S. et Z.) Planch. m
Actinidiaceae
Actinidia faveolata C. et E.M. Reid m
Camellia abchasica (Kol.) Kol. m
Eurya cf. japonica Thunb. m
Theaceae
Schima wallichii (DC) Choisy m
Ternstroemia mocanerifolia Kol. m
Hypericaceae Hypericum sp. m
Platanus aceroides Goepp. m
Platanus linearifoba Kol. m
Platanaceae
Platanus orientalis L. p
Platanus platanifolia (Ett.) Knob. m
Corylopsis aff.cordata Merrill et Li p p
Hamamelidaceae
92
1 2 3 4 5
Altingia aff.excelsa Nor. p p
Hamamelidaceae
Liquidambar europaea A.Br. m m
Liquidambar formosana Hance p p
Liquidambar orientalis Mill. p mp
Liquidambar styraciflua L. p p
Liquidambar aff.turgaica Kupr. p
Cercidiphyllaceae Cercidiphyllum sp. p
Cerasus sp. m
Cotoneaster palaeobacillaris Kol. m
Crataegus sp. m
Laurocerasus pliocenicum Kol. m
Photinia kodorica Kol. m
Photinia cf.integrifolia Lindl. m
Rosaceae
Rosa sp. p
Rubus kodorica Kol. m
Rubus meriani (Heer) Kol. m
Rubus sp. m
Spiraea salicifolia L. m
Rosaceae gen. indet. p p
Caesalpinia macrophylloides Kol. m
Caesalpiniaceae Cassiophyllum berenices (Ung.) Kr. m
Ceratonia emarginata A.Br. m
Acacia sp. p
Dicotyledoneae
93
1 2 3 4 5
Acer integerrimum (Viv.) Mass. m
Acer laetum CAM pliocenicum
m
Sap.et Mar.
Aceraceae Acer pseudomonospessulanum Ung. m
Acer trilobatum (Sterb.) A.Br. m
Acer sp. mp mp
Sapindaceae Sapindus falcifolium (A.Br.) Heer m
Meliosma caucasica Dorof. m
Sabiaceae
Meliosma kimmerica Kol. m
Ilex cassineformis Kol. m
Ilex colchica Pojark. p
Ilex falsani Sap.et Mar. m
Ilex georgica Kol. m
Ilex gracilis Kol. m
Ilex horrida Sap. m
Aquifoliaceae Ilex microcassine Kol. m
Ilex palaeotriflora Kol. m
Ilex (?) parschlugiana Ung. m
Ilex raridentata Kol. m
Ilex simile Kol. m
Dicotyledoneae
94
1 2 3 4 5
Leeaceae Leea vladimerii (Kol.) Kol. m
Elaeocarpus palaeolanceolata Kol. m
Elaeocarpaceae
Elaeocarpus palaeolittoralis Kol. m
Tilia caucasica Rupr. p p
Tilia cordata Mill. p p
Tilia platyphyllos Scop. p p
Tiliaceae
Tilia aff. taqueti C. Schneid. p p
Tilia tomentosa Moench. p
Tilia sp. p p
Malvaceae Malva sp. p
Sterculia ramesiana Sap. m
Sterculiaceae Sterculia rarinervis Kol. m
Sterculia sp. p p
Daphne kimmerica Kol. m
Thymellaceae Daphne odora Thunb. m
Daphne cf. pontica L. m
Elaeagnaceae Elaeagnus sp. p
Violaceae Viola sp. m
Trichosanthes fragilis Reid. m
Cucurbitaceae
Trichosanthes kodorica Kol. m
Dicotyledoneae
95
1 2 3 4 5
Aralia cf. cordata Thunb. m
Aralia cf. hypoleuca Presl. m
Aralia (Brassaiopsis) abchasica Kol. m
Aralia (Brassaiopsis) angustiloba
m
Kol.
Aralia sp. p p
Boerlagiodendron grandidentatum
m
Kol.
Brassaiopsis mirabilis Kol. m
Brassaiopsis sp. cf. B. glomeratula
Araliaceae m
(Bl.) Regel.
Brassaiopsis sp. p p
Dendropanax sp. p p
Hedera multinervis Kol. m
Hedera sp. p p
Fatsia sp. p p
Pentapanax fibriatum Kol. m
Pentapanax simile Kol. m
Schefflera colchica Kol. m
Schefflera integrifolia Kol. m
Schefflera pontica Kol. m
Araliaceae gen.indet. p
Dicotyledoneae
Caucalis sp. p p
Heracleocarpum protoponticum Kol. m
Apiaceae Turgenia latifolia Hostm. p p
Apiaceae gen. indet. p p
Arbutus elegans Kol. m
Rhododendron sp. p p
Vaccinium minimum Kol. m
Ericaceae
Vaccinium protoarctostaphyllos Kol. m
Vaccinium raridentatum Sap. m
Ericaceae gen. indet. p p
Myrsine colchica Kol. m
Myrsinaceae
Rapanea kubanensis Pashkov m
Bumelia minor Ung. m
Sapotaceae
Sapotaceae gen.indet. p p
Diospyros anceps Heer. m
Ebenaceae
Diospiros brachysepala A.Br. m
Halesia crassa (C. et E.M.Reid)
m
Kirchh.
Halesia aff. diptera Ellis m
Styracaceae Halesia kodorica Kol. m
Styrax raridentata Kol. m
Styrax aff. japonica S. et L. m
Symplocos abchasica Kol. m
Symplocaceae
Symplocos antiqua Kol. m
96
1 2 3 4 5
Symplocos kimmerica Kol. m
Symplocos lidiae Kol. m
Symplocaceae Symplocos paniculata Wall. p p
Symplocos tinctoria (L.) L. Her p p
Symplocos sp. p p
Periplocaceae Periploca graeca L. m
Apocynophyllum apocynophyllum
m
(Web.)Wld.
Apocynophyllum decheni
m
Apocynaceae (Web.)Wld.
Apocynophyllum kimmericum Kol. m
Apocynophyllum linearifolium Kol. m
Apocynophyllum sp. m
Forsythia cf.viridissima Lindl. m
Fraxinus sp. p p
Oleaceae
Ligustrum vulgare L. mp
Phillyrea media L. m
Dicotyledoneae
97
1 2 3 4 5
Chamaerops humilis L. m
Arecaceae Nipa sp. p
Monocotyledoneae
Arecaceae gen.indet. p p
Sparganium nanum Dorof. m
Sparganiaceae
Sparganium sp. p p
Typha latifolia L. p p
Typhaceae
Typha latissima A.Br. m
Cladium mariscus (L.) R.Br. m m
Cyperaceae
Cyperaceae gen. indet. p
k uia l n i k ur i (e gr i s uli ) s a r T ul i
98
kimeriul da kuialnikur sarTulebs Soris unda gatardes
skurdumis Tavze. am sazRvars, makrofaunaze dayrdnobiT, amave
doneze atarebda daviTaSvili (Давиташвили, 1933).
99
reliefi da gaCnda axali ekotopebi muqwiwvovanebisTvis
xelsayleli pirobebiT. dResdReoboT am mcenareebis optimaluri
ganviTarebis zona ganlagebulia 1400-1900 m simaRleze. meore
mizezia temperaturis dacema da tenianobis momateba, ramac xeli
Seuwyo muqwiwvovanebis qvemoT Camosvlas. doluxanovis
(Долуханов, 1989) monacemebiT naZvi da soWi ekologiurad
plastiuri mcenareebia da warsulSi maTi populaciebi xSirad
migrirebdnen sxvadasxva doneebze.
eweris bolos temperatura gaizarda da gaCnda pirobebi
polidominanturi tyeebis arealis gafarToebisTvis. am tyeebis
mTavari komponentebi iyo: ojaxis Taxodiaceae-s warmomadgenlebi,
Fagus, Quercus, Zelkova, Carya, Carpinus da sxva. ponturi da kimeriuli
mcenareulobis mTavari jiSis - kedaris, ise rogorc sxva
Termofilur wiwvovanebis, roli Semcirda. Walis da Waobis
tyeebSi gabatonebuli mdgomareoba SeiZines mcenareebma: Carya,
Taxodium, Pterocarya, Ulmus, Alnus, iSviaTad Nyssa da Liquidambar.
sruliad gansxvavebulia zedakuialnikuris mcenareuloba.
am dros mTis TiTqmis yvela sartyelebze gavrcelebuli iyo
muqwiwvovani tye, romlis gabatoneba gagrZelda guriulSic (etapi
V).
amgvarad, rogorc zemoT moyvanili monacemebidan Cans,
kuialnikuri (egrisuli) drois mcenareuloba mkveTrad
gansxvavdeboda wina epoqebis mcenareulobisagan, upirvel
yovlisa, subtropokuli formaciis ar arsebobiT da Tavisi
dinamikiT. kuialnikuris damaxasiaTebeli niSani iyo xSiri da
mkveTri klimaturi fluqtuaciebi, rac ar axasiaTebda neogenuris
wina epoqebs. ukve Sua kuialnikurSi adgili hqonda temperaturis
dacemas da muqwiwvovanebis arealis gafarToebas. magram am
periodSi es movlena ar iyo ise mkveTrad gamoxatuli, rogorc
zedakuialnikurSi da qvedaguriulSi. gamomdinare aqedan drois
orive monakveTi gavaerTianeT da gamovyaviT V etapi, romelic,
SesaZloa, Seesabameba dunais zedapliocenur savaraudo
gamyinvarebas. (Venzo, 1964).
100
eopleistocenuri epoqa
gur i ul i s a r T ul i
101
mTlianobaSi batonobda polidominanturi tye. klimati iyo
siTbozomieri da teniani. Cveni varaudiT VI etapi sinqroniulia
dunai-guncuri gamyinvarebaTaSorisi epoqisa.
102
nax. 19. dasavleT saqarTvelos eopleistocenurisa da pleistocenuri
naleqebis Semajamebeli palinologiuri diagrama.
guriulis bolo monakveTis klimatis cvalebadobam
gamoiwvia floris gaRaribeba. gvimrebis, wiwvovanebis da
farulTeslovanebis Semadgenlobidan gaqra bevri pliocenuri
reliqti. radikalur cvlilebas adgili hqonda agreTve
mcenareulobis struqturaSi. polidominanturi tye gaiyo or
ZiriTad formaciad. qveda sartyelSi da dablobebze gavrcelda
Sereuli siTbozomieri tye; Sua sartyelSi gabatonda wifeli,
romelmac am droidan daiwyo oligo-monodominanturi formaciis
Camoyalibeba. zeda sartyeli, rogorc, wina epoqebSi, dakavebuli
hqonda muqwiwivovanebs: Abies, Picea, Tsuga.
103
cxr. XIV. dasavleT saqarTvelos kuialnikuri (egrisuli) da guriuli
naleqebis mcenareTa sia: m – makronaSTebi; p – palinomorfebi
kuialni-
klasi ojaxi saxeoba guriuli
kuri
1 2 3 4 5
Sphagnum aff.cuspidatum Ehrh.et
p
Briopsida Sphagnaceae Hoffm.
Sphagnum sp. p
Lycopodium alpinum L. p p
Lycopodium annotinum L. p p
Lycopodiopsida Lycopodiaceae Lycopodium clavatum L. p p
Lycopodium selago L. p p
Lycopodium serratum Tunb. p p
Selaginella fusca N.Mtchedl. p p
Selaginella sanguinolenta (L.) Spring. p
Isoëtopsida Selaginellaceae
Selaginella selaginoides (L.) Link. p p
Selaginella aff.sibirica (Milde) Hieron p
Ophioglossop- Ophioglos- Botrychium sp. p p
sida saceae Ophioglossum sp p p
Osmunda cinnamomea L. p p
Osmundaceae Osmunda aff.claytoniana L p p
Osmunda regalis L. p p
Cryptogramma arctostichoides R.Br. p p
Cryptogramma crispa (L.) R.Br. p p
Cryptogramma sp. p p
Pteridacidites boerzoenyensis (Nagy)
p p
St., Sh. (Pteris aff.quadriaurita Retz.)
Pteridacidites dentatiformis Sh., St.
p
(Pteris dentata Forsk)
Pteridacidites grandifoliiformis St.,
Sh. (Pteris grandifolia L.) p
Pteridacidites guriensis Sh., St.
p p
(Pteris aff.togoensis Hieron)
Polypodiopsida
104
1 2 3 4 5
Anogramma sp. p p
Adiantaceae
Pityrogramma sp. p
Polypodium aureum L. p p
Polypodium australe Fee. p p
Polypodium pliocenicum Ram. p p
Polypodium verrucatum Ram. p p
Polypodiaceae
Polypodium vulgare L. p p
Polypodium sp. p p
Verrucatosporites histiopteroides
p p
W.Kr.
Hymenophyl-
Hymenophyllum sp. p
laceae
Dicksonia antarctica R.Br. p
Dicksonia reticulata Purc. p p
Dicksoniaceae Dicksonia unitotuberata Purc. p p
Dicksonia aff. fibrosa Kol. p
Dicksonia sp. p p
Cyatheaceae Cyathea sp. p p
Thelypteraceae Thelypteris sp. p p
Aspleniaceae Asplenium sp. p p
Athyrium sp. p p
Polypodiopsida
Cystopteris sp. p p
Dryopteris sp. p p
Aspidiaceae Gymnocarpium sp. p p
Polystichum sp. p
Woodsia alpina (Bolton) S.F.Gray p p
Woodsia aff.polystichoides Eaton. p
Dacrydium sp. p p
Podocarpaceae
Podocarpus sp. p p
Phyllocladaceae Phyllocladus sp. p p
Abies alba Mill. p p
Abies aff.cephalonica Loud. p p
Abies ciliticaeformis N.Mtchedl. p p
Abies nordmanniana (Stev.) Spach. p p
Cedrus deodara Loud. p p
Cedrus aff.libani Laws. p
Cedrus sauerae N.Mtchedl. p p
Pinaceae
105
1 2 3 4 5
Tsuga canadensis (L.) Carr. p p
Tsuga diversifolia (Maxim.) Mast. p p
Tsuga inordinata Mched. p p
Tsuga korenevae Mched. p p
Tsuga meierii Mched. p p
Pinaceae
Tsuga patens Downie p p
Tsuga pattoniana Engelm. p p
Tsuga shatilovae Mched. p p
Tsuga sivakii Mched. p p
Tsuga tortuosa Mched. p p
Polypodiopsida
p p
Iljinsk.
Engelhardia sp. p p
Juglandaceae Juglans cinerea L. p p
Juglans nigra L. p p
Juglans regia L. p p
Juglans aff.rupestris Engelm. p
Platycarya sp. p p
Pterocarya pterocarpa (Michx.)
p p
Kunth.
Pterocarya aff.rhoifolia Sieb. et Zucc. p p
Pterocarya aff.stenoptera DC p p
Pterocarya sp. p p
106
1 2 3 4 5
Salicaceae Salix sp. p p
Alnus sp. p p
Betula sp. p p
Carpinus betulus L. p p
Betulaceae Carpinus caucasica Grossh. p p
Carpinus orientalis Mill. p p
Corylus avellana L. p p
Corylus sp. p p
Castanea sativa Mill. p p
Fagaceae Fagus orientalis Lipsky p p
Quercus sp. p p
Celtis sp. p p
Ulmus foliacea Gilib. p p
Ulmus laevis Pall. p p
Ulmus propinqua Koidz. p
Ulmaceae
Ulmus sp. p p
Zelkova carpinifolia (Pall.) Dipp. p p
Zelkova serrata (Thunb.) Macino p
Zelkova sp. p p
Eucommiaceae Eucommia aff.ulmoides Oliv. p
Moraceae Morus alba L. p p
Polygonum persicaria L. p p
Dicotyledoneae
Polygonaceae
Polygonum sp. p p
Caryophyllaceae Caryophyllaceae gen.indet. p p
Chenopodiaceae Chenopodiaceae gen.indet. p p
Liriodendron tulipifera L. p p
Magnolia denudata Desr. p p
Magnoliaceae
Magnolia grandiflora L. p p
Magnolia sp. p p
Annonaceae Annona sp. p p
Ranunculaceae Helleborus sp. p
Menispermaceae Menispermum sp. p
Nymphaeaceae Nymphaeaceae gen.indet. p
Platanaceae Platanus orientalis L. p p
Altingia aff.excelsa Nor. p
Fortunearia aff.sinensis Reid.et Wils. p
Hamameli-
daceae Liquidambar formosana Hance p p
Liquidambar styraciflua L. p p
Parrotia persica (DC) C.A.M. p
Kerria sp. p
Rosaceae
Rosaceae gen. indet. p p
Geraniaceae Geraniaceae gen.indet. p p
Rhus toxicodendron L. p p
Anacardiaceae
Rhus sp. p p
Aceraceae Acer aff.platanoides L. p p
Aquifoliaceae Ilex sp. p p
Celastraceae Euonymus sp. p p
Staphyleaceae Staphylea colchica Stev. p p
107
1 2 3 4 5
Parthenocissus quinquefolia (L.)
p
Vitaceae Planch.
Vitis aff.forestalensis Trav. p
Tilia caucasica Rupr. p p
Tilia cordata Mill. p p
Tilia ledebourii Borb. p
Tiliaceae Tilia platyphyllos Scop. p p
Tilia tomentosa Moench. p p
Tilia aff.grandipollinia Trav. p p
Tilia aff. taqueti C. Schneid. p p
Elaeagnaceae Elaeagnus sp. p
Onagraceae Epilobium sp. p p
Alangiaceae Alangium aff. kurzii Craib. p p
Nyssa sylvatica L. p
Nyssaceae Nyssa aff.ingentipollinia Trav. p
Nyssa sp. p p
Dicotyledoneae
108
plioceni da eopleistoceni (aRmosavleTi
saqarTvelo)
pliocenuri epoqa
a RC a gi l ur i s a r T ul i
109
nimuSebi aRebulia qvabebis xerxemlianTa faunis
adgilsapovebelis SuaaRCagiluri naleqebidan, romlis Seswavlis
Sedegad aRmoCnda, rom ioris zeganis didi nawili dafaruli iyo
savanismagvari mcenareulobiT da balaxovani stepebiT. qveda
sartyeli dakavebuli hqonda Walis tyes, romlis ZiriTadi
komponenti iyo muryani da Wadari. mSral niadagebze
gavrcelebuli iyo wifeli, muxa, kakali. tyis qveda iaruss
qmnidnen Ilex, Rhododendron, Carpinus orientalis da sxva. gvarebis Betula,
Pinus, Cedrus, Abies Sequoia da Picea-s mtvris marcvlebis arseboba
miuTiTebs Sua da zeda sartyelisaTvis damaxasiaTebeli
mcenareulobis ganviTarebaze.
SuaaRCagiluris klimati uaxlovdeboda xmelTaSuazRvis
klimats, rbili notio zamTriT da mSrali, cxeli zafxuliT (Векуа,
Квавадзе, 1981).
eopleistocenuri epoqa
a fS e r o n uli sa r T ul i
110
TiTqmis Tanabari raodenobiT. ufro maRal procentul
raodenobas aRwevs Castanea, Tilia, Carpinus; erTeuli egzemplarebiT
warmodgenilia Ulmus da Salix. buCqebs Soris Warboben
Rhododendron, Corylus, Vaccinium. balaxovnebidan aRsaniSnavia
taqsonebis Chenopodiaceae, Asteraceae, Poaceae, Cyperaceae, Artemisia,
Fabaceae, Caryophyllaceae, Polygonaceae, Plumbaginaceae,
Ranunculaceae,Onagraceae, Geraniaceae-s warmomadgenlebi.
sporebs Soris Warboben erTRariani formebi
perisporiumis gareSe. gvxvdeba agreTve sporebi daculi
eqTegziniT. ZiriTadad isini ekuTvnis gvarebs Asplenium, Athyrium,
Blechnum, Dryopteris, Polystichum. ramdenime saxeobiTaa warmodgenili
gvari Lycopodium: L. alpinum, L. clavatum, L. selago, Lycopodium sp.
gansazRvruli iyo agreTve Bothrychium sp., Selaginella selaginoides da
Sphagnum-is sporebi. palinologiuri monacemebis ekologiuri
analizis saSualebiT aRdgenilia mcenareulobis xasiaTi.
taqsonebi Selaginella selaginoides, Lycopodium alpinum da
Bothrychium miuTiTeben alpuri da, SesaZlebelia, subnivaluri
sartyelis arsebobaze. mTis tyeebis komponentebi iyo Abies, Betula,
Pinus da minarevis saxiT wifeli. mTis Sua sartyeli dafaruli iyo
farTofoTlovani jiSebiT _ wifeli, rcxila da Tela.
hipsometriulad qvemoT batonobda wabli, muxa da cacxvi. am tipis
mcenareuloba izrdeboda agreTve javaxeTis qedze da dmanisis
platoze. mdeloebi da stepebi vrceldeboda qveda sartyelSi da
dablobebze. afSeronulSi aRmosavleT saqarTvelos samxreTi
nawilis klimati iyo Tbili, maRali sinotiviT mTebSi da mSrali
_ dablobebze (Kvavadze, Vekua, 1993; Kvavadze, 1997).
111
cxr. XV. aRmosavleT saqarTvelos aRCagiluri da afSeronuli
naleqebis mcenareTa sia: m – makronaSTebi; p – palinomorfebi
aRCagi- afSero-
klasi ojaxi saxeoba
luri nuli
1 2 3 4 5
Lycopodiaceae
Lycopodium selago L. p
Lycopodium serratum Tunb. p
Lycopodium sp. p
Selaginella fusca N.Mtchedl. p
Selaginella selaginoides (L.)Link p
Selaginella aff.sibirica (Milde)
m
Hieron
Selaginella sp. m
Ophioglossopsida Ophioglossaceae Bothrychium sp. p
Pteridaceae Pteris sp. p
Polypodiaceae Polypodiaceae gen.indet. mp p
Polypodiopsida
Dennstaedti- Pteridium aquilinum (L.) Kuhn. m
aceae Pteridium sp. m p
Aspleniaceae Asplenium sp. p
Athyrium sp. p
Cyclosorus (Lastrea) fischeri
m
Aspidiaceae
(Heer) Kol.
Polypodiopsida
112
1 2 3 4 5
Myricaceae Myricaceae gen.indet. mp
Carya sp. mp
Juglans acuminata A.Br. m
Juglandaceae
Juglans regia L. m mp
Juglans sp. m p
Pterocarya paradisiaca (Ung.)
m
Iljinsk.
Pterocarya pterocarpa (Michx.)
m m
Kunth.
Populus alba L. m
Populus nigra L. m
Populus populina (Brongn.)
m
Knobl.
Populus tremula L. m m
Salix alba L. m
Salix apoda Trautv. m
Salicaceae
Salix caprea L. m
Salix caucasica L. m
Salix cinerea L. m
Salix integra Goepp. m
Salix pentandra L. m
Dicotyledoneae
Salix purpurea L. m
Salix triandra L. m
Salix varians Goepp. m
Salix sp. m p
Alnus ducalis (Gaud.) Knobl. m
Alnus glutinosa (L.) Gaerth. m
Alnus hoernesi Stur m
Alnus subcordata C.A.M. m
Alnus sp. p p
Betula alba L. m
Betulaceae
Castanea sp. p p
Fagus orientalis Lipsky mp p
Fagus orientalis Lipsky var.
m m
palibini Iljinsk.
113
1 2 3 4 5
Fagus sp. m
Quercus cerris L. m
Fagaceae
Quercus iberica Stev. m
Quercus pseudocastanea Goepp. m
Quercus robur L. m
Quercus sosnowskyi Kol. m
Quercus sp. mp
Celtis sp. m p
Ulmus campestris L. m
Ulmus foliacea Gilib. m
Ulmus longifolia Ung. m
Ulmus suberosa Moench. mp
Ulmaceae Ulmus sp. p
Zelkova carpinifolia (Pall.)
m
Dipp.
Zelkova crenata Spath. m m
Zelkova zelkovifolia (Ung.)
m
Buzek et Kotlaba
Morus alba L. m
Morus andrussowii Palib. et
Moraceae m
Dicotyledoneae
Zyr.
Moraceae gen.indet. m
Urticaceae Urtica sp. p
Polygonum persicaria L. mp p
Polygonaceae
Polygonaceae gen.indet. m p
Plumbaginaceae Plumbago sp. p
Caryophyllaceae Caryophyllaceae gen.indet. mp mp
Chenopodium sp. p p
Chenopodiaceae
Chenopodiaceae gen.indet. mp mp
Cinnamomum cinnamomeum
Lauraceae m
(Rossm.) Holl.
Ranunculaceae Ranunculaceae gen.indet. p
Platanaceae Platanus sp. mp p
Liquidambar europaea A.Br. m
Hamameli-
Liquidambar sp. m
daceae
Hamamelidaceae gen.indet. m
Amelanchier vulgaris Moench. m
Cotoneaster racemiflora (Desf.)
m
C.Koch
Crataegus sp. m
Rosaceae Laurocerasus officinalis Roem. m
Laurocerasus pliocenica (Laur.)
m
Kol.
Rosa sp. m
Prunus mahaleb L. m
114
1 2 3 4 5
Prunus persica S.et L. m
Prunus spinosa L. m
Pyracantha coccinea Roem. m
Pyrus caucasica Fed. m
Rosaceae
Pyrus communis L. m m
Sorbus caucasigena Kom. m
Spiraea salicifolia L. m
Rosaceae gen. indet. p
Geraniaceae Geraniaceae gen.indet. p
Caesalpiniaceae Cercis siliquastrum L. m
Gleditschia caspica Desf. m
Lespedeza bicolor Trun. m
Fabaceae
Onobrychis radiata N.B. m
Fabaceae gen.indet. m p
Cotinus coggygria (L.) Scop. m
Anacardiaceae Pistacia lentiscus L. m
Pistacia terebinthus L. m
Acer decipiens A.Br. m
Acer ibericum N.B. m
Aceraceae Acer insigne Boiss.et Buhse m
Dicotyledoneae
115
1 2 3 4 5
Myrsinaceae Myrsinaceae gen.indet. m
Ebenaceae Diospyros lotus L. m
Periplocaceae Periploca graeca L. m
Fraxinus excelsior L. m
Oleaceae
Ligustrum vulgare L. m
Sambucus racemosa L. m
Dicotyledoneae
0.01 axalevqsinuri
zeda
karangatuli
pleistocenuri
0.1 qveda
uzunlaruli
omfareTiს
Zvelevqsinuri
0.4 urekiს
wvermaRalaს
Cauduri
0.9 natanebiს
116
pleistocenurisTvis yvelaze damaxasiaTebeli niSania
gamyinvareba. kavkasiaSi gamyimvarebis periodebis raodenobaze
arsebobs sxvadasxva mosazreba. maruaSvilis (Маруашвили и др.,
1991) azriT yvelaze SesamCnevia risuli (Suapleistocenuri) da
vurmuli (zedapleistocenuri) gamyinvarebis kvali. mindeluriT
dawyebuli, sami gamyinvarebis morenebis arsebobas, aRniSnavda
wereTeli (Церетели, 1966, 1977). am avtoris mixedviT kavkasiis
gamyinvareba ruseTis dablobis asinqronulia, magram Tavsdeba
erT yinulovan ciklSi.
C a ud ur i s a r T ul i
117
Tanamedrove floraSi. SemdgomSi es adgilsapovebeli veRar
dafiqsirda. amitom dasavleT saqarTveloSi amJamad cnobilia
makronaSTebis Semcveli ori Wrili: mdinare WaxvaTaze da sof.
xvarbeTis midamoebSi (nax. 20). orive maTgani Seswavlilia
CoCievas mier (Чочиева, 1965, 1975, 1985). Cauduri naleqebi Zalian
mdidaria palinomorfebiTac. palinologiuri masala iyo
aRwerili rogorc bunebrivi Wrilebidan, ise burRilebidan
(Мамацашвили, 1975; Мчедлишвили, 1984; Шатилова, 1967, 1974;
Шатилова, Мчедлишвили, 1980; Shatilova et al., 2006).
Cauduri mcenareulobis ganviTareba, romelic aRdgenilia
landSaftur-fitocenologiuri meTodiT saSualebas gvaZlevs
gamoiyos sami etapi: VII, VIII da IX (nax. 21). guriulis bolos da
Cauduris dasawyisSi (nax.18,19,21) sxva danarCeni cenozebis arealis
Semcirebis fonze mcenareuli safaris ZiriTadi formacia iyo
muqwiwvovani tye (etapi VII).
qvedaCauduris meore naxevari (etapiVIII) gamoirCeva
gansxvavebuli mcenareulobiT. Sua sartyelSi gavrcelda wiflis
tye, romlis formireba daiwyo ukve zedaguriulSi, roca
orogenetuli procesebis gavleniT (Когошвили, 1977; Цагарели 1980)
warmoiSva axali ekologiuri niSebi, sadac wiflis
ganviTarebisTvis optimaluri porobebi Seiqmna. zogadad,
wiflnarebis ganviTarebis procesi ar iyo Tanabari. Cauduris
dasawyisSi (etapi V11) muqwiwvovan da farTofoTlovan tyeebSi
wifeli iyo minarevi. mogvianebiT (etapi VIII) Camoyalibda oligo-
monodominanturi formacia, magram misi areali ar iyo stabiluri.
Cveni varaudiT, es movlena gamoiwvia temperaturis cvalebadobam,
radgan dRes Fagus orientalis-sis zeda sazRvari
damokidebulia,rogorc am faqtorze, ise zamTris naleqebis
raodenobaze. maqsimalur ganviTarebas es mcenare aRwevs roca
zafxulis temperatura 17-200C-is farglebSia, xolo naleqebis
wliuri raodenoba ara naklebia 700-1400 mm-s (Долуханов, 1989).
amgvarad, Cveni daskvna, rom wiflis arastabiluri areali iyo
dakavSirebuli temperaturul fluqtuaciebTan, marTebulia,
radgan tenianoba mTeli Cauduris ganmavlobaSi iyo maRali da
TiTqmis ucvleli.
qvedaCauduris meore naxevrisTvis (etapi VIII)
damaxasiaTebeli taqsonia ojaxi Taxodiaceae, romlis
warmomadgenlebs ekavaT didi areali WaxvaTas da gansakuTrebiT
xvarbeTis makrofloris daleqvis dros. bolo periodi iyo,
albaT, klimaturi optimumi, razedac am makrofloris
118
SemadgenlobaSi subtropikuli pliocenuri reliqtebis arsebobac
miuTiTebs (Чочиева, 1975, 1985).
xvarbeTis makrofloraSi ojaxi Taxodiaceae-s naSTebis
siWarbe doluxanovis (Долуханов, 1989) azriT gamowveuli iyo
acivebiT, ris gamo es mcenareebi migrirebdnen qveda sartyelSi.
Cveni varaudiT, mTavari faqtori gaxda wiflis cenozebis
Camoyalibeba Sua sartyelSi, sadac warmoiSva am mcenarisaTvis
xelsayreli pirobebi. wifelma gandevna taqsodiumisebrni da sxva
Termofiluri mcenareebi tyis qveda sartyelSi. aq Camoyalibda
Sereuli tyis formacia, romlis SemadgenlobaSi Taxodiaceae-s
garda iyo Juglans, Zelkova, Acer, Tilia da pliocenuri reliqtebi:
Myrica, Platycarya, Engelhardia, Magnolia, Nyssa, Liquidambar, Symplocos,
Carya.
119
zedaCaudurSi (etapi IX) dasavleT saqarTvelos floris da
mcenareulobis Semadgenloba mkveTrad Seicvala. sagrZnoblad
Semcirda pliocenuri reliqtebis Semadgenloba da ojaxis
Taxodiaceae gvarebis raodenoba. agreTve Semcirda gvaris Tsuga-s
saxeobebis raodenoba, ris gamo am mcenarem mTlianad dakarga
tyis dominantis pozicia (Мчедлишвили, 1984).
qvedaCaudurSi mcenareulobis zonaloba iyo mkveTrad
gamoxatuli. zeda da Sua sartyelSi klimati iyo zomieri, romelic
reliefis qveda doneebze icvleboda siTbozomieriT. tenianoba
iyo maRali. zedaCaudurSi, ki piriqiT, mcenreulobis zonaloba
iyo TiTqmis waSlili da mTis yvela doneze dominirebda
muqwiwvovani tye, romlis gavrcelebis farglebSi batonobda
zomieri hava.
sakiTxi qvedapleistocenurSi gamyinvarebis ricxvis Sesaxeb
bevr mklevars aqvs ganxiluli (Федоров, 1978; Церетели, 1966;
Зубаков, 1986). borzenkovas (Борзенкова, 1992) azriT am dros adgili
hqonda or klasikur gamyinvarebas (guncurs da mindelurs),
romlebic gayofilia gamyinvarebaTaSorisi periodiT.
dasavleT saqarTvelos eopleistocenuri da
qvedapleistocenuri naleqebis palinologiuri monacemebis
analizis safuZvelze SeiZleba gamoiyos: guncuri gamyinvareba,
guncur-mindeluri gamyinvarebaTaSorisi epoqa da mindeluri
gamyinvareba. pirvels asakobrivad Seesabameba guriulis zeda da
Cauduris qveda Sreebi (etapi VII); meores - qveda Cauduris zeda
nawili - yvelaze Tbili VIII etapi, xolo mindelur gamyinvarebas
_ mTeli zeda Cauduri anu wvermaRalas Sreebi (etapi IX).
120
cxr. XVII. dasavleT saqarTvelos Cauduri naleqebis mcenareTa sia:
m – makronaSTebi; p – palinomorfebi
qveda zeda
klasi ojaxi saxeoba Caoduri Caoduri
1 2 3 4 5
Lycopodium clavatum L. p p
Lycopodiopsida Lycopodiaceae Lycopodium selago L. p p
Lycopodium sp. p
Selaginella fusca N.Mtchedl. p
Isoëtopsida Selaginellaceae Selaginella selaginoides (L.) Link. p
Selaginella sp. p
Ophioglos- Bothrychium sp. p p
Ophioglossaceae
sopsida Ophioglossum sp p
Osmunda cinnamomea L. p p
Osmundaceae
Osmunda regalis L. p p
Cryptogramma arctostichoides R.Br. p
Cryptogramma crispa (L.)R.Br. p p
Pteridaceae
Pteris cretica L.
p p
(Pteridacidites variabilis St.et Sh.)
Polypodium aureum L. p
Polypodium australe Fee. p p
Polypodiaceae
Polypodium vulgare L. p p
Polypodiopsida Polypodium sp. p
Cyatheaceae Cyathea sp. p
Thelypteridaceae Thelypteris sp. p
Aspleniaceae Asplenium sp. p
Athyrium sp. p
Cystopteris fragilis (L.) Bernh. p
Aspidiaceae Dryopteris sp. p
Gymnocarpium sp. p
Polystichum sp. p
Podocarpaceae Podocarpus sp. p
Taxaceae Taxus sp. mp
Abies aff.cephalonica Loud. p p
Abies ciliticaeformis N.Mtchedl. p p
Abies nordmanniana (Stev.) Spach. mp p
Cedrus deodara Loud. p p
Cedrus sauerae N.Mtchedl. p
Picea minor N.Mtchedl. p
Pinopsida
Picea orientalis L.
Pinaceae
mp p
Pinus sosnowskyi Nakai p
Pinus sp. p p
Pseudotsuga sp. p
Tsuga aculeata Anan. p
Tsuga canadensis (L.) Carr. mp p
Tsuga diversifolia (Maxim.) Mast. mp p
Tsuga europaea (Menzel) Szafer m
Tsuga inordinata Mched. p
Tsuga korenevae Mched. p p
121
1 2 3 4 5
Tsuga meierii Mched. p p
Tsuga patens Downie p p
Pinaceae
Tsuga shatilovae Mched. p p
Tsuga sivakii Mched. p
Tsuga tortuosa Mched. p
Tsuga aff. blaringhemi Flous p
Tsuga aff.yunnanensis (Frangh.) Mast. p
Athrotaxis annae Choch. m
Athrotaxis sp. m
Cryptomeria japonica Don p p
Cryptomeria sp. mp
Cunninghamia sp. p
Taxodiaceae
Metasequoia cf.glyptostroboides Hu
m
et Cheng
Pinopsida
Metasequoia sp. mp
Sequoia langsdorfii (Brongn.) Heer m
Sequoia cf.sempervirens (Lamb.) Endl. m
Sequoia sp. mp p
Sequoiadendron sp. mp
Taxodium sp. p p
Cupressus cf.sempervirens L. m
Cupressus sp. mp
Chamaecyparis obtusa Sieb.et Zucc. m
Cupressaceae
122
1 2 3 4 5
Alnus glutinosa (L.) Gaerth. m
Alnus sp. mp p
Betula sp. mp p
Carpinus betulus L. m
Carpinus caucasica Grossh. p p
Betulaceae Carpinus orientalis Mill. mp p
Carpinus sp. m
Corylis avellana L. mp p
Corylus cf.colurna L. m
Corylus aff.maxima Mill. p
Ostrya carpinifolia Scop. m
Castanea sativa Mill. mp
Fagus orientalis Lipsky p p
Fagus orientalis Lipsky var. palibini
m
Iljinsk.
Quercus cerris L. m
Fagaceae Quercus hartwissiana Stev. m
Quercus aff.castaneifolia C.A.Mey p
Quercus aff.petraea Liebl. p
Quercus aff.pontica C.Koch p
Quercus aff.pseudorobur Kov. m
Quercus sp. mp p
Ulmus foliacea Gilib. mp
Ulmus laevis Pall. p
Dycotyledoneae
Ulmaceae
Zelkova carpinifolia (Pall.) Dipp. p p
Zelkova serrata (Thunb.) Macino p
Ficus sp. p
Moraceae
Morus alba L. p
Polygonum sp. mp
Polygonaceae
Rumex sp. m
Stellaria sp. p
Caryophyllaceae
Caryophyllaceae gen.indet. p
Chenopodiaceae Chenopodiaceae gen.indet. p
Magnolia denudata Desr. p
Magnoliaceae
Magnolia aff.acuminata L. p
Ranunculus sp. mp
Ranunculaceae
Thalictrum sp. p
Euryale ferox Salisb. m
Nymphaeaceae
Nuphar sp. p
Eurya cf.stigmosa (Ludw.) Mai m
Theaceae
Stuartia emarginata Choch. m
Papaveraceae Papaver sp. m
Hypericaceae Hypericum sp. m
Platanaceae Platanus orientalis L. p
Hamamelidaceae Liquidambar styraciflua L. p
Laurocerasus officinalis (L.) Roem. m
Prunus sp. m
Rosa canina L. p
Rosaceae Rosa sp. p
Rubus cf.idaeus L. m
Rubus sp. m
Sanguisorba sp. p
123
1 2 3 4 5
Geraniaceae Geranium sp. p p
Rutaceae Phellodendron aff.amurense Rupr. p
Anacardiaceae Rhus sp. p
Acer campestre L. m
Acer ibericum M.B. m
Acer polymorphum pliocenicum
m
Aceraceae Sap.
Acer pseudoplatanus L. m
Acer cf.velutinum Boiss. m
Acer sp. mp
Hippocastanaceae Aesculus hippocastanum L. mp
Ilex colchica Pojark, p p
Aquifoliaceae Ilex cf.aquifolium L. m
Ilex sp. p
Celastraceae Euonymus sp. p
Staphyleaceae Staphylea colchica Stev. p
Buxaceae Buxus sempervirens L. m
Parthenocissus quinquefolia (L.)
p
Vitaceae Planch.
Vitis silvesrtis Gmel. m
Tilia caucasica Rupr.
Dycotyledoneae
p p
Tilia cordata Mill. mp
Tilia ledebouri Borb. p
Tiliaceae
Tilia platyphyllos Scop. p
Tilia tomentosa Moench. p
Tilia aff.grandipollinia Trav. p
Violaceae Viola sp. p
Epilobium sp. p
Onagraceae Chamaenerium aff.angustifolium (L.)
p
Scop.
Trapa lydiae Choch. m
Trapaceae
Trapa sp. m
Nyssaceae Nyssa sp. p
Cornaceae Cornus sp. p
Hedera colchica C.Koch. mp
Hedera helix L. mp
Araliaceae
Fatsia aff.japonica (Thunb.) Decne et
p
Planch.
Bifora sp. m
Heracleum guriensis Choch. m
Apiaceae
Heracleum sp, m
Turgenia latifolia Hoffm. p
Rhododendron ponticum L. m
Ericaceae
Vaccinium sp. p
Ebenaceae Diospyros lotus L. m
124
1 2 3 4 5
Symplocos chvarbetica Choch. m
Symplocaceae Symplocos cf.paniculata Wall. p
Symplocos cf.tinctoria (L.) L’ Her p
Symplocos sp. p
Fraxinus oxycarpa Willd. p
Oleaceae Fraxinus sp. p
Ligustrum vulgare L. p
Convolvulaceae Convolvulus sp. p
Dycotyledoneae
Lycopus europaeus L. m
Lamiaceae Lycopus exaltatus L. m
Lycopus sp. p
Plantaginaceae Plantago sp. p p
Lonicera sp. p
Caprifoliaceae
Sambucus sp. m
Valerianaceae Valeriana sp. p p
Cephalaria sp. p p
Dipsacaceae Knautia sp. p p
Scabiosa sp. p p
Artemisia sp. p p
Asteraceae
Eupatorium cannabinum L. m
Najadaceae Najas marina L. m
Liliaceae Liliaceae gen.indet. p p
Iridaceae Iris sp. p p
Phragmites communis Trin. m
Monocotyledoneae
Poaceae
Poaceae gen. indet. p p
Sparganiaceae Sparganium sp. p p
Typhaceae Typha latifolia L. p
Carex cf.riparia Currtt. m
Carex sp. m
Cyperaceae Dulichium spathaceum Pers. m
Dulichium vespiforme Reid. m
Scirpus sp. p
125
Z ve le v q s in ur i da uz un la r ul i sa r T ul e bi
126
nax. 22. mtvris marcvlebis procentuli raodenobis meryeoba, rogorc
maCvenebeli tyis mTavari formaciebis arealis cvalebadobisa
Suapleistocenuris ganmavlobaSi.
127
k a ra n ga tul i d a a x a le v qs i n ur i s a r T ul e bi
128
cnobilia, rom gamyinvarebis maqsimumis dros zRvis done vardeba
da gaTavisuflebuli xmeleTis nawils ikaveben holofitebi.
129
dros aRmosavleT saqarTvelos dablobebze ganviTarebuli iyo
civi tye-stepis tipis mcenareuloba, farTofoTlovani tyeebis
umniSvnelo gavrcelebiT. zedapleistocenurSi civi pirobebis
arsebobaze metyvelebs agreTve arqeologiuri da liTologiuri
monacemebi (Церетели, Майсурадзе 1980).
amgvarad, yvela zemoTmoyvanili monacemis safuZvelze
SeiZleba davaskvnaT, rom zedapleistocenuris meore naxevarSi
saqarTvelos hava iyo ufro civi, vidre meoTxeuli drois wina
epoqebisa. veliCkos (Величко, 1973) Tanaxmad kontinentalizaciis
procesi, romelsac Tan sdevda aciveba, vrceldeboda uzarmazar
teritoriaze. am movlenis gavleniT Cndeba specifiuri tipis
mcenareuloba (balaxovan-buCqnari), romelic aRwevda Savi zRvis
regionamde. msgavsi mcenareuloba, gavrcelebuli iyo albaT,
upiratesad aRmosavleT saqarTveloSi. kolxeTSi, sadac
temperatura da tenianoba iyo ufro maRali, havis aciveba
ZiriTadad iwvevda wiwvovanebis migracias dabal sartyelebSi. am
dros farTofoTlovanebi Tavs afarebdnen Tbil xeobebs.
interstadialebis xelsayrel pirobebSi ki vrceldebodnen did
teritoriebze da myinvaris ukan daxevis Semdeg ikavebdnen
ganTavisuflebul adgilebs.
dasavleT saqarTvelos Sua da zeda pleistocenurSi
gamoiyofa sami etapi (X—XII). es etapebi erTmaneTisagan
ganasxvavdebodnen, ZiriTadad, temperaturuli monacemebiT, rac
dakavSirebuli iyo gamyinvarebis da gamyinvarebaTaSoris
periodebTan. Tbili etapebi (X, XI), romlebic Seesabameboda
Zvelevqsinur, uzunlarul da qvedakarangatul epoqebs, Cveni
varaudiT, iyo dakavSirebuli mindelur-risul da risul-vurmul
interglacialebTan. civi XII etapi, romelic daiwyo zeda
karangatulidan da gagrZelda axalevqsinuris bolomde,
Seesabameba vurmuli gamyinvarebis periods. risuli gamyinvarebis
kvali paleobotanikuri monacemebiT ar aris dafiqsirebuli.
130
cxr. XVIII. dasavleT saqarTvelos Zvelevqsinuri, uzunlaruli,
karangatuli da axalevqsinuri naleqebis mcenareTa sia: m –
makronaSTebi; p – palinomorfebi.
Zveli uzunla- karanga- axali
klasi ojaxi saxeoba evqsinuri ruli tuli evqsinuri
1 2 3 4 5 6 7
Bryopsida Sphagnaceae Sphagnum sp. p
Lycopodium clavatum L. p p p p
Lycopodiop- Lycopodi-
Lycopodium selago L. p p p p
sida aceae
Lycopodium sp. p
Selaginella fusca
p
Selaginel- N.Mtchedl.
Isoëtopsida
laceae Selaginella selaginoides
p p p p
(L.) Link.
Ophioglos- Ophioglos- Bothrychium sp. p p p p
sopsida saceae Ophioglossum sp. p p p
Osmunda cinnamomea L. p
Osmundaceae
Osmunda regalis L. p p p p
Cryptogramma crispa
p p p
(L.)R.Br.
Pteridaceae Pteris cretica L.
(Pteridacidites variabilis p p p p
St., Sh.)
Polypodium australe
p p p p
Fee.
Polypodiaceae
Polypodium
p
pliocenicum Ram.
Polypodium vulgare L. p p p
Polypodium sp. p p p
Polypodiopsida
Polypodiaceae gen.indet. p
Dennstaedti-
Pteridium sp. p p
aceae
Thelypteri-
Thelypteris sp. p p p
daceae
Asplenium trichomanes L. p
Aspleniaceae Asplenium sp. p
Onoclea sp. p
Athyrium filix femina
p p
(L.) Röth
Cystopteris sp. p
Aspidiaceae
Dryopteris filix-mas
p
(L.) Schott
Dryopteris sp. p
Woodsia aff.alpina
p
(Bolt.) Grey
Woodsia glabella R.Br. p
Taxaceae Taxus sp. p
Abies cephalonica Loud. mp p
Pinopsida
Pinaceae Cedrus deodara Loud. p p p
Picea orientalis L. p p p p
131
1 2 3 4 5 6 7
Picea sp. m
Pinus sosnowskyi Nakai mp
Pinus sp. p p p p
Pinaceae Tsuga diversifolia
p p
(Maxim.) Mast.
Tsuga shatilovae
p p
Mched.
Pinopsida Cryptomeria japonica
p p
Don
Glyptostrobus sp. p
Taxodiaceae Sequoia sp. p p
Taxodium sp. p p p
Taxodiaceae gen.indet.. p
Juniperus sp. p
Cupressaceae
Cupressaceae gen.indet. p p
Gnetopsida Ephedraceae Ephedra sp. p p p p
Carya aquatica (Michx.)
p p p
Nutt.
Carya aff.texana DC p
Juglandaceae
Juglans regia L. p p p
Pterocarya pterocarpa
p p mp p
(Michx.) Kunth.
Populus tremula L. m m
Salix alba L. m m
Salicaceae Salix caprea L. m
Salix triandra L. p
Salix sp. p p p
Alnus barbata C.A.M. mp mp
Alnus glutinosa (L.)
p p
Gaerth.
Dycotyledoneae
132
1 2 3 4 5 6 7
Castanea sativa Mill. p mp p
Fagus antipovii Heer m
Fagus orientalis Lipsky p mp p
Fagus orientalis Lipsky
m
var. palibini Iljinsk.
Quercus
p
Fagaceae aff.hartwissiana Stev.
Quercus aff.iberica
p p p
Stev.
Quercus aff.pontica
p p p
C.Koch
Quercus pseudorobur
m
Kov.
Quercus sp.
m
(cf.Q.sosnowskyi Kol.)
Quercus sp. p p
Ulmus foliacea Gilib. p p mp p
Ulmus scabra Mill. p p p
Ulmaceae Ulmus sp. m p
Zelkova carpinifolia
p p p p
(Pall.) Dipp.
Ficus sp. p
Moraceae Morus alba L. p p p p
Dycotyledoneae
Moraceae gen.indet. p
Urticaceae Urtica sp. p p p
Polygonum persicaria L. p p p
Polygonaceae Polygonum viviparum L. p p p p
Polygonum sp. p
Caryophyl- Caryophyllaceae
p p p p
laceae gen.indet.
Chenopodi- Chenopodiaceae
p p p p
aceae gen.indet.
Magnoliaceae Magnolia sp. mp
Ranuncu- Ranunculaceae
p
laceae gen.indet.
Laurus nobilis L. m
Lauraceae
Laurus sp. m
Nuphar luteum L. p p
Nympha- Nuphar sp. p
eaceae Nymphaeaceae
p
gen.indet.
Papaveraceae Papaveraceae gen.indet. p
Brassicaceae Brassicaceae gen.indet. p
Hypericum inodorum
Hypericaceae p
Willd.
Platanaceae Platanus sp. p
Corylopsis aff.cordata
p
Hamameli- Merrill et Li
daceae Liquidambar styraciflua L. p
Parrotia pristina Ett. m
133
1 2 3 4 5 6 7
Pyracantha coccinea
m m
Roem.
Rosa canina L. p
Rosa sp. p p p
Rubus sp.. m
Rosaceae
Sanguisorba sp. p p p
Sorbus aucuparia L. m
Sorbus subfusca
m
(Ledeb.) Boiss.
Sorbus sp. p p
Fabaceae Fabaceae gen.indet. p p p
Geraniaceae Geranium sp. p p p p
Rhus toxicodendron L. p
Anacardiaceae
Rhus sp. p p p p
Acer laetum CAM
pliocenicum Sap.et m
Mar.
Aceraceae Acer trautvetteri Medw. m
Acer aff.platanoides L. p p
Acer sp. p p p
Ilex colchica Pojark. p p p p
Aquifoliaceae
Ilex sp. p p
Dycotyledoneae
134
1 2 3 4 5 6 7
Turgenia latifolia
p p p p
Apiaceae Hostm.
Apiaceae gen.indet. p p p p
Rhododendron
p p
ponticum L.
Ericaceae Rhododendron sp. p p
Vaccinium sp. p
Ericaceae gen.indet. p
Fraxinus ornus L. p
Fraxinus oxycarpa
p
Oleaceae Willd.
Fraxinus sp. p p p
Dycotyledoneae
Ligustrum sp. p
Convolvulaceae Convolvulus sp. p
Plantaginaceae Plantago sp. p p p p
Lonicera sp. p
Caprifoliaceae
Viburnum sp. p
Lycopus sp. p p
Lamiaceae
Lamiaceae gen. indet. p p p p
Valerianaceae Valeriana sp. p p p p
Cephalaria sp. p p p p
Dipsacus sp. p p
Dipsacaceae
Knautia sp. p p p p
Dipsacaceae gen.indet. p
Achillea sp. p
Asteraceae Artemisia sp. p p p p
Asteraceae gen.indet. p p p p
Smilax excelsa L. m
Liliaceae
Liliaceae gen.indet.
Monocotyledoneae
p p p p
Iridaceae Iris sp. p
Arundo sp. m
Poaceae
Poaceae gen. indet. p p p p
Sparganiaceae Sparganium sp. p p
Typhaceae Typha latifolia L. p
Cyperaceae Cyperaceae gen.indet. p
135
holocenuri epoqa
dasavleT saqarTveloSi palinologiurad Seswavlilia 26
profili. nimuSebi iyo aRebuli Savi zRvis sanapiro zolis
zRviuri, lagunuri, aluvialuri da Waobiani naleqebidan (nax. 24).
palinologiuri diagramebis sinTezis da analizis Sedegad
SemuSavebulia holocenuris stratigrafiuli sqema da aRdgenilia
klimaturi fluqtuaciebi ukanaskneli 11 500 wlisTvis.
136
vurmuli gamyinvarebis bolo fazas, zRvis done iyo Tanamedroveze
120 m-iT dabali. acivebis Semdeg daiwyo intensiuri daTboba da
myinvarebis dnoba, rasac mohyva Savi zRvis axali transgresia.
holocenis dasawyisSi (11 500 wlis winaT) zRvis donem aiwia 70 m-
iT (Tvalchrelidze et al., 2004). dRes saqarTvelos holocenis kvlevis
mTavari mimarTulebebia: zRvis donis cvalebadobis dadgena;
transgresuli fazebis dros klimatis aRdgena da adamianis
sameurneo moRaweobis Seswavla.
kavkasiaSi, da kerZod saqarTveloSi, sawarmoo ekonomika,
romelic Tanamedrove civilizaciis safuZvelia, warmoiSva
holocenuris adreul etapze da mas xeli Seuwyo klimaturma
pirobebma (Трифонов, Караханян, 2004). saqarTveloSi pirveli
agraruli dasaxleba radiokarbonuli meTodiT TariRdeba Zv.w.
me-6 aTaswleulis dasawyisiT (Hansen et al., 2007; jalabaZe da sxv.
.2010; Kvavadze et al.2010a)..
Savi zRvis Selfidan Seswavlili iyo wvrili qviSaqvebis,
Slamis da Tixebis nimuSebi (Квавадзе, Рухадзе, 1989). burRilebSi
holocenuri naleqebis done meryeobs 12 m-dan (burRili 120) 27 m-
de (burRili 511). palinologiurad iyo gamokvleuli 26 burRilis
masala. aqedan 7 ganlagebulia gagris midamoebSi (burRilebi 603,
607, 609, 613, 424 da gagra-1). burRili 471 mdebareobs kontinentur
zonasTan axlos (cxr.X1X).
gagridan samxreT-dasavleTiT ganlagebulia gudauTas
Selfis zona, sadac burRilebis (120 da 521) siRrme 9.5m da 31.8 m-s
aRwevs.
axali aTonis midamoebSi masala iyo aRebuli 511
burRilidan (21.1 m siRrmeze). aqve aluviur _ zRviur terasasTan
axlos ganlagebulia burRilebi 55, 39, 182, 128 da 149.
soxumis Selfis masala aRebulia 9.8 da 14.9 metris
siRrmeebidan (burRilebi 721, 723). aq holocenuri naleqebi
sruladaa warmodgenili. aqve kontinentze, SelfTan axlos
ganlagebulia 36-e burRili (cxr. X1X).
saqarTvelos sanapiro zolis yvelaze samxreTi seqtoria
qobuleTis regioni, sadac mdinare Coloqis da kintriSis
SesarTavebs Soris Selfze dadgmulia 22-e burRili (siRrme 7.3 m).
burRilebi 35 da 39 ganlagebulia kontinentis teritoriaze. am
regionSi Seswavlilia agreTve profilebi ispani 2 da sufsa 1, 2, 3.
137
cxr. XIX. Seswavlili holocenuri asakis profilebis monacemTa baza.
danaleqis nimuSis
profilis nimuSebis aRebis danaleqis
fenis maqs. raode-
saxelwodeba TariRi da intervali tipi
siRrme noba
gagris monakveTi:
gagra-603 1981, yovel 50 sm 25.5m 5 zRviuri
zRviuri +
gagra-1 1971, yovel 10 sm 70 sm 10
torfi
gagra-607 1981, yovel 50 sm 37m 12 zRviuri
gagra-609 1981, yovel 50 sm 15m 12 zRviuri
gagra-613 1981, yovel 50 sm 32m 9 zRviuri
gagra-424 1978, yovel 50 sm 12m 5 zRviuri
gagra-471 1978, yovel 10 sm 28m 66 torfi
gudauTas monakveTi:
gudauTa-120 1983, yovel 50 sm 9.5m 17 zRviuri
gudauTa-521 1983, yovel 50 sm 31.8m 20 zRviuri
axali aTonis monakveTi:
axali aToni -511 1984, yovel 10 sm 21.1m 35 zRviuri
axali aToni -55 1982, yovel 50 sm 24m 12 aluvialuri
axali aToni -128 1983, yovel 50 sm 9m 6 aluvialuri
axali aToni -182 1983, yovel 50 sm 16m 7 aluvialuri
axali aToni - 49 1983, yovel 50 sm 17m 4 aluvialuri
axali aToni -39 1983, yovel 50 sm 12.5m 8 aluvialuri
soxumis monakveTi:
soxumi-721 1980, yovel 10 sm 21m 60 zRviuri
soxumi -723 1980, yovel 10 sm 26m 50 zRviuri
aluvialuri+
soxumi -36 1980, yovel 10 sm 45m 120
torfi
qobuleTis monakveTi:
qobuleTi-22 1984, yovel 10 sm 22.6m 99 zRviuri
aluvialuri+
qobuleTi-35 1984, yovel 10 sm 120m 120
torfi
aluvialuri+
qobuleTi-39 1984, yovel 10 sm 27m 25
torfi
ispani II 2003, yovel 10 sm 9.5m 47 torfi
aluvialuri+
sufsa-1 1972, yovel 20 sm 6.5m 33
tbiuri
aluvialuri+
sufsa -2 1972, yovel 20 sm 7.8m 42
tbiuri
sufsa -3 1972, yovel 20 sm 3m 17 aluvialuri
sufsa -4 1972, yovel 20 sm 2.1m 17 aluvialuri
138
zRviur da kontinentur naleqebSi napovni organuli
naSTebis radiokarbonuli meTodiT daTariRebis Sedegebi
mocemulia XX-e cxrilSi (arakalibruli asaki, 14 C yr BP).
5 regionis holocenuri naleqebis palinologiuri
analizis Sedegad gamoyofilia 5 palinozona (nax. 25, 26, 27, 28, 29).
pirveli palinozona Seesabameba pre-borealur; meore-
borealurs; mesame-atlantikurs; meoTxe-subborealurs; mexuTe-
subatlantikur periodebs.
cxr. XX. Savi zRvis aRmosavleTi nawilis Selfuri naleqebis kernuli
masalis radiokarbonuli daTariRebis monacemebi
aRebuli
gaanalizebuli
WaburRili sinjis siRrme asaki (14C yr BP
masala
(m)
gagra-416 4.5 torfi 245080
soxumi-723 6.4 niJarebi 333550
soxumi-723 7.5 arqeologiuri 350050
gagra-1 6.5 torfi 3690120
gagra-609 24.4 niJarebi 4000140
gagra-607 21.1 niJarebi 4140160
axali aToni-55 15 niJarebi 520080
gagra-607 34.5 niJarebi 5410320
soxumi-723 11.2 niJarebi 554060
axali aToni -55 23 niJarebi 6780120
soxumi -723 14 niJarebi 7630250
soxumi -723 20.1 niJarebi 8690300
soxumi -722 26 torfi 931080
gudauTa-120 17 niJarebi 11000150
subsa-1 2.20 xis merqani 1260120
ispani-II 5.20 xis merqani 194040
ispani-II 6.95 xis merqani 406040
ispani-II 9.45 xis merqani 490040
139
meore. mTlianad, preborealur naleqebSi gadaleqili mtvris
marcvlebis raodenoba Seadgens 25-27% (kompleqsis saerTo
raodenobidan), rac bevrad naklebia vidre gvian driasulSia
(46%-ze).
meore palinozona faravs borealur periods da
xasiaTdeba Abies – Fagus-Picea komleqsiT. yvela diagramis
mixedviT Semcirebulia mTis wina zonis elementebis roli da
momatebulia maRalmTiani tyeebis komponentebis mtvris
marcvlebis raodenoba. gagrasTan, sadac mTebi axlosaa zRvis
napirTan, subalpuri mcenareuloba (arynari) speqtrebSi kargadaa
gamoxatuli. meore palinozona asaxavs yvelaze civ klimatur
pirobebs da iyofa sam qvezonad. pirveli da mesame Seesabameba
ufro mSral periods, vidre meore. mTlianad, palinozonaSi
gadaleqili mtvris marcvlebi aRwevs maRal procentul
raodenobas (60-62%).
140
Tilia caucasica, Zelkova carpinifolia. mesame palinozona iyofa sam
qvezonad. amaTgan meore asaxavs gril pirobebs, rac diagramebze
gamoixateba maRamTis elementebis (soWi, wifeli da naZvi) maRali
procentuli raodenobiT. mTeli holocenuris ganmavlobaSi
atlantikuri periodi, gansakuTrebiT misi meore naxevari, iyo
yvelaze Tbili da notio. gadaleqili mtvris marcvlebis
raodenoba mesame palinozonis naleqebSi dabalia (>20%).
141
zogierTi diagramis mixedviT, subborealuri periodi iyofa or
qvezonad. amaTgan pirveli gamoirCeva ufro mSrali klimatiT.
gadaleqili mtvris marcvlebis raodenoba aRwevs 45%.
mexuTe palinozona Seesabameba subatlantikur periods.
dasavleT saqarTvelos CrdiloeT regionebSi zona gamoxatulia
Alnus-Pinus-Castanea-s kompeqsiT, mis samxreT nawilSi ki-Pinus-Alnus-
Castanea-Ti (qobuleTis raioni). speqtrebSi minimumamdea
Semcirebulia maRalmTiani mcenareebis roli. soWi, naZvi da aryi
warmodgenilia mtvris erTeuli marcvlebiT. yvelaze detalurad
mexuTe palinozona Seswavlilia gagris regionSi. am masalis
mixedviT igi iyofa sam qvezonad. meore asaxavs yvelaze Tbil da
notio pirobebs, roca sagrZnoblad matulobs Pterocarya
pterocarpa-s mtvris marcvlebis raodenoba. mexuTe palinozonis
SreebSi gadaleqili formebi aRweven mxolod 20%.
aRwerili palinozonebi asaxaven Savi zRvis aRmosavleTi
nawilis havis da mcenareulobis ganviTarebis suraTs
holocenuris ganmavlobaSi. mTebis axlo ganlagebam xeli Seuwyo
am regionis calkeuli sartyelebis formaciebis dinamikis
aRdgenas. es aixsneba zRviuri palinokompleqsebis TaviseburebiT,
romlebic ufro kargad asaxaven mTeli regionis mcenareulobas,
vidre kontinenturi naleqebis speqtrebi.
zRviuri, lagunuri da aluviuri naleqebis analizis
Sedegad dadgenili palinozonebi gvaZleven saSualebas
aRvadginoT mTavari movlenebi, romlebsac adgili hqondaT
kavkasiaSi holocenuris ganmavlobaSi. kerZod, zRviuri naleqebis
palinokompleqsebi kargad asaxaven dominantebis cvlas TiTqmis
yvela sartylis formaciebSi, rac aixsneba zRvis siaxloviT. am
SemTxvevaSi es wyalsacavi TamaSobda mtvris damWeris (trapis)
rols, romelSic uwyvetliv xdeboda mtvris marcvlebis
akumulacia bolo aTi aTaseuli wlebis ganmavlobaSi. Zalzed
mniSvnelovania is faqti, rom Sav zRvaSi danaleqebis akumulacia
ar wydeboda, ris SedegedaT maTSi aisaxa yvela is garemo
pirobebis cvlileba, romelsac adgili qonda holoceuri
periodis dros. palinologiuri monacemebis statistikurma
damuSavebam, romelic Sesrulda programa “paleoklimati-1”-is
(Букреева, 1990) gamoyenebiT, mogveca saSualeba aRgvedgina
klimatis ricxviTi monacemebi da tyis zeda sazRvris meryeoba
klimatis fluqtuaciebTan dakavSirebiT (Квавадзе и др., 1992, 1994).
142
zRvis masalis palinospeqtrebis safuZvelze gakeTebul
paleoekologiur rekonstruqciebs amagrebs da avsebs, rogorc
sanapiro zolis lagunuri da aluviuri naleqebis, ise afxazeTis
mTiani regionebis palinologiuri sxva monacemebi (Квавадзе и др.,
1992).
sedimentologiis monacemebis mixedviT, adreul
holocenuris pirvel etapze (Tvalchrelidze et al., 2004) Savi zRvis
done dRevandelTan SedarebiT 50-60 m-iT dabali iyo, xolo tyis
gavrcelebis sazRvari aseve 800-850 m-iT dabali (Квавадзе и др., 1992,
1994; Kvavadze, Connor, 2005). adreuli holocenuris
palinologiuri speqtrebis Sedarebam gvian driasulTan
gamoamJRavna rcxilis, muxis, wablis da lafanis arealebis gazrda,
rac miuTiTebs Tbil da nestian pirobebze. gvian driasulSi
ivlisis saSualo temperatura sanapiro zolSi iyo 18.30 C,
preborealurSi ki 23.30 C.
143
temperatura ki 10.70 Seadgenda. naleqebis raodenoba erT wels,
daaxloebiT, 1827 mm udrida.
mesame etapi emTxveva atlantikur periods, romelic iyo
xangrZlivi (TiTqmis sami aTasi weli) da xasiaTdeboda
sartylebis swrafi migraciiT zeviT. muqwiwvovanebis zeda
sazRvarma aiwia da formacia mTlianad moTavsda yofil alpur
sartyelSi. amave dros gaizarda wablis, muxis, lafanis da Zelqvis
areali (Kvavadze, Connor, 2005). sanapiro zolSi gafarTovda
Waobebis teritoria. gaizarda temperatura da tenianoba, romlis
maCveneblebma maqsimums miaRwies 6000-5500 wlis winaT. borealur
periodTan SedarebiT TiTqmis ormagi gaxda sanapiro zolis
zamTris temperatura da miaRwia 6-6.50 C. intensiurad
mimdinareobda klimatis daTboba mTebSi. afxazeTSi, aWaraSi da
svaneTSi holocenis optimumis dros tyis sazRvarma aiwia 300 m-iT
(Квавадзе, Рухадзе, 1989; Маргалитадзе, 1995; Connor et al., 2007), samxreT
saqarTvelos maRalmTianeTSi ki ara nakleb 400-500 m-isa (Kvavadze
2006; Kvavadze et al.2007).
atlantikuri periodis ganmavlobaSi zRvis done swrafad
iwevda da 6000-5500 wlebs Soris ramodenime metriT aRemateboda
Tanamedroves (Tvalchrelidze et al., 2004). swored atlantikuri Tbili
da teniani periodis dasawyisSi ganviTarda adreuli
samiwaTmoqmedo dasaxlebebi. namosaxlarebis gadaWrili goras da
aruxlos kulturuli fenebis palinologiurma gamokvlevam
daadgina, rom aq 7.5-8 aTass wlis winaT iyo Tbili da notio hava.
Tanamedrove stepebis adgilas izrdebodnen muryani, lafani,
rcxila da muxa (Гогичаишвили, 1984, 1990). garda marclovnebis
kulturebisa, ganviTarebuli iyo mevenaxeobac (Kvavadze et al.2010a).
gadaWrili goras qveda SreebSi aRmoCenilia dazgiT moqsovili
selis naWris nakuwi da xeliT moqsovili selis naWris aRnabeWdi
keramikul WurWelze (jalabaZe da sxv. 2010). es aRmoCena, selis
marcvlebTan erTad (Русишвили, 1990), miuTiTebs adgilobriv
feiqrobaze (jalabaZe da sxv. 2010). seli (Linum) izrdeba mxolod
teniani klimatis pirobebSi (Zohary, Hopf, 1993). selis boWko da
Salis feradi qsovilis mravalricxovani mikronaSTebi iyo
aRmoCenili kulturuli Sreebisa da WurWlis SigTavsis
palinologiuri kvlevis dros. keramikuli WurWlebidan
organuli masalis analizi miuTiTebs agreTve mefutkreobis
144
ganviTarebaze, radgan aq Taflis naSTi da futkris bususebia
aRmoCenili.
145
meoTxe etapze, romelic emTxveva subborealur periods,
SeomCneva klimaturi pirobebis gauareseba. klimati sagrZnoblad
acivda, rac Savi zRvis fanagoriuli regresiis mizezi gaxda. tyis
zeda zolma daiwia TiTqmis 600-500 m-iT. am dros Semcirda wablis
da sxva Termofiluri mcenareebis areali, rac kargad Cans
palinologiur diagramebze. temperaturis dawevasTan erTad
Semcirda tenianobac.
subborealur periodSi gaZlierda eroziuli procesebi,
razedac miuTiTebs zRviur naleqebSi gadaleqili mtvris
marcvlebis raodenobis zrda. eroziis gaZliereba aixsneba
kolxeTis mdinareebis donis daweviT.
subborealuri periodis meore naxevarSi, 3800-2500 wlebis
Soris klimati isev Seicvala. Savi zRvis donem miaRwia
Tanamedroves. subborealurma daTbobam moicva ara mxolod
dablobebi, aramed samxreT saqarTvelos mTiani platoebic
(Kvavadze, Connor, 2005; Connor et al., 2007, 2007a; Arabuli et al., 2007;
Kvavadze et al. 2010b; Massager et al.2011). arqeologiuri Zeglebis
masalis (safar-xaraba da imeras samarxi) palinologiuri
Seswavlis Sedegad dadginda, rom Zv.w. 15-14 saukuneebSi (gviani
brinjao) walkis platoze, 1700-1800 m-is simaRleze ganviTarebuli
iyo mexorbleoba, mebaReoba da mevenaxeoba. am dros tyis
SemadgenlobaSi dafiqsirda qarTuli muxa, cacxvi, Zelqva da sxva
jiSebi (Kvavadze, Connor 2005; Квавадзе и др., 2007). Ggviani brinjaos
samarxebis masalaSi pirvelad iyo aRmoCenili bambis qsovili da
boWkoebi, rac miuTiTebs kargad ganviTarebul vaWrobaze
indoeTsa da kavkasias Soris (Kvavadze, Narimanashvili, 2006, 2006a).
am periodSi kolxeTSi da zRvidan moSorebul regionebSi
SemCneulia tyis intensiuri gaCexvis faqtebi (Connor et al., 2007;
Kvavadze, Bilashvili 2010).
mexuTe etapi Seesabameba subatlantikur periods. 2500 wlis
winaT adgili hqonda mokle, magram mkveTrad gamoxatul acivebas,
rasac moyva Savi zRvis regresia. subborealuris bolo
monakveTTan SedarebiT zRvis donem daiwia 2 m-iT (Tvalchrelidze et
al., 2004). maRalmTian regionebSi mZlavr miwaTmoqmedebas
Seenacvla mecxoveleoba. mTian regionebSi mevenaxeoba Sewyda
(Bieniek, Licheli, 2007; yvavaZe, liCeli 2009). tyis zeda sazRvari
Camovida 350-400 m-iT dabla TanamedrovesTan SedarebiT. Semdeg,
xuTi saukuniT gvian (2000 wlis winaT) adgili hqonda daTbobas,
146
rasac moyva Savi zRvis nimfuri transgresia. zRvis donem isev
aiwia ramodenime metriT maRla (Tvalchrelidze et al., 2004). daTbobas
moyva tenianobis gazrda. eSeris, vanis da noqalaqevis
namosaxlarebis kulturuli Sreebis palinologiuri da
paleoeTnobotanikuri kvlevis safuZvelze dadginda, rom antikur
xanaSi intensiurad ganviTrda selis kultura (Рухадзе и др., 1988;
Bokeria et al., 2009; KKvavadze et al. 2010c). amis garda kolxeTis
mosaxleoba dakavebuli iyo marcvleulis moyvaniT, mebaReobiT,
mevenaxeobiT. saberZneTidan Semovida zeTis xilis kultura.
147
saukunamde. am dros mTian regionebSi sagrZnoblad gaizarda
mosaxleobis simWidrove, romelic ZiriTadaT miwaTmoqmedebas
misdevda. maRalmTaSi ganviTarda mevenaxeoba. mtvris marcvlebis
mixedviT gaizarda zeTis xilis plantaciebis farTobi (Connor,
Kvavadze, 2005).
148
zeTis xe (yvavaZe, liCeli 2009). istoriuli dokumentebis mixedviT
zeTis xis plantaciebi ganviTarebuli iyo agreTve mdinare xramis
saTaveebSi da kolxeTis dablobis bevr sxva adgilze (Кецховели,
1959).
es mniSvnelovani da xangrZlivi daTboba grZeldeboda 200
weliwadi. me-17-e saukunis meore naxevarSi adgili hqonda
xanmokle, magram Zlier acivebas, e.w. mcire gamyimvarebas,
romelic gagrZelda daaxlovebiT 40 weli (1675-1715) da didi
gavlena moaxdina landSaftze (Grove, 1997). amis Semdeg awyurSi da
sxva mTian dasaxlebebSi mevenaxeoba did xans veRar aRdga
(Kvavadze, Licheli, 2009). yinvam mTlianad gaanadgura zeTis xis
plantaciebi (Кецховели, 1959).
saqarTvelos holocenuris klimaturi cvlilebebis sqemis
samxreT evropisa da axloaRmosavleTis analogiur sqemebTan
Sedarebam gamoamJRavna maT Soris didi msgavseba, gansakuTrebiT,
holocenuris meore naxevarSi (Ле Руа Ладури, 1971; Grove, 1997;
Ramezani et al., 2008), rac imis maCvenebelia, rom klimatur
fluqtuaciebs hqondaT globaluri xasiaTi da Sebrunebuli efeqti
samxreT evropis zRvebis (Savi zRvis CaTvliT) wylis donis
cvalebadobaze.
saqarTvelos teritoriaze hifsometriulad sxvadasxva
doneebze ganlagebul mravalricxovani holocenuri profilebis
da arqeologiuri Zeglebis kulturuli fenebis palinologiuri
Seswavlis safuZvelze dadgenili iyo 6 klimaturi optimumi
(nax.30). maTgan yvelaze Zlieri iyo sami. esenia atlantikuris,
subborealuris meore naxevari da Suasaukuneebis daTboba.
atlantikuri optimumis maqsimalur fazas adgili qonda 6000-5500
wlis winaT. am dros dasavleT saqarTveloSi tyis zeda sazRvari
iyo Tanamedroveze 300-m-iT maRla, samxreT saqarTvelos
maRalmTianeTSi ki 500-600 m-iT. am regionis topografiulma
nairferovnebam, dawyebuli vulkanuri platoebiT da
damTvrebuli cicabo kraterebiTa da kldeebis mwvervalebiT,
mogvca saSualeba aRgvedgina klimatis da adamianis gavlena
bunebaze im periodSi, roca dablobi iyo adamianis moqmedebis
mTavari teritoria da maRalmTianeTi rCeboda xeluxlebeli.
palinologiur diagramebze adamianis gavlena ar Slis klimatis
moqmedebas, piriqiT aZlierebs mas. atlantikuri optimumis dros
maRalmTian platoebze iyo ganviTarebuli marcvleulis moyvana,
149
mebaReoba da mevenaxeoba. aq miwaTmoqmedebis intensiuri
ganviTareba dakavSirebuli iyo ara mxolod daTbobasTan, aramed
niadagis nayofierebasTan, romelic warmoiSva vulkanuri mTebis
tute zedapirze. am periodis palinologiur speqtrebSi izrdeba
adamianis moqmedebis maCvenebeli _ matulobs im mcenareebis
mtvris marcvlebis raodenoba, rogorcaa: Cerealia, Juglans regia,
Corylus, Vitis vinifera. es gansakuTrebiT kargad Cans adreuli
brinjaos arqeologiuri Zeglebis masalaze (mtkvari-araqsis
kultura), romlebic ganlagebuli arian 1450 – 1800 m simaRleze.
maqsimaluri raodenobis Juglans-Corylus-Vitis mtvris marcvlebis
kombinacia Quercus iberica-sTan erTad am regionSi Tbili havis
arsebobis maCvenebelia.
meore mniSvnelovani optimumi daTariRebulia
radiokarbonuli meTodiT da mas adgili qonda 3800-2500 wlis
winaT (subborealuris meore naxevari). dasavleT saqaeTveloSi am
dros gaizarda wablis, aRmosavleTiT ki Zelqvis da muxis tyeebis
arealebi. mTian zonaSi, 1600-1700 m-is simaRleze adamiani isev
misdevda miwaTmoqmedebas: mexorbleobas, mevenaxeobas,
mebaReobas. maRalmTaSi ganviTarda mefutkreobac. Kkulturul
landSaftebis irgvliv arsebobda bunebrivi tye, romelsac Zveli
drois adamini ufrTxildeboda da srulad ar anadgurebda.
bolo mniSvnelovani optimumi fiqsirdeba 1350-800 wlis
winaT. am dros adamianis gavlena bunebaze gaxda ufro sagrZnobi.
tyeebis gakafva mimdinareobda ara marto dablobebSi da mTis
qveda sartyelSi, aramed mTebis sxvadasxva doneebze. bevr
regionSi gaCnda naxevradtyiani cenozebi, ramodenime saukunis
Semdeg ki ganviTarda sruliad utyeo kulturuli landSaftiebi
(Connor, Kvavadze, 2008).
150
cxr. XXI. saqarTvelos holocenuri naleqebis mcenareTa sia.
m – makronaSTebi, p – palinomorfebi
dasavleTi aRmosavleTi
klasi ojaxi saxeoba saqarTvelo saqarTvelo
1 2 3 4 5
Bryopsida Sphagnaceae
Sphagnum sp. p p
Lycopodium alpinum L. p p
Lycopodium annotinum L. p p
Lycopodium clavatum L. p p
Lycopodiopsida Lycopodiaceae
Lycopodium innundatum L. p p
Lycopodium selago L. p p
Lycopodium sp. p p
Selaginella helvetica (L.) Link. p p
Isoëtopsida Selaginellaceae Selaginella selaginoides (L.)
p p
Link.
Equisetopsida Equisetaceae Equisetum sp. p
Bothrychium lunaria (L.) Sw. p p
Ophioglos- Ophioglos- Bothrychium sp. p
sopsida saceae Ophioglossum vulgatum L. p p
Ophioglossum sp. p p
Osmundaceae Osmunda regalis L. p p
Cryptogramma crispa (L.) R.Br. p
Pteridaceae Cryptogramma sp. p
Pteris cretica L. p
Adianthum sp. p p
Adianthaceae
Anogramma sp. p
Blechnum sp. p
Polypodium serratum (Willd.)
p
Futo
Polypodiaceae Polypodium vulgare L. p p
Polypodiopsida
Polypodium sp. p p
Polypodiaceae gen.indet. p
Dennstaed- Pteridium aquilinum (L.) Ruhn. p p
tiaceae Pteridium sp. p p
Aspleniaceae Asplenium sp. p p
Athyrium filix femina (L.) Röth p p
Athyrium sp. p
Cystopteris sp. p
Dryopteris filix –mas (L.)
p
Aspidiaceae Schott.
Dryopteris thelypteris L. p
Dryopteris sp. p
Polystichum sp. p p
Woodsia sp. p
Taxus baccata L. mp p
Taxaceae
Taxus sp. p
Pinopsida
Abies nordmanniana (Stev.)
Pinaceae p p
Spach.
151
1 2 3 4 5
Abies sp. p
Cedrus libani Laws. p
Cedrus sp. p
Picea orientalis L. p
Pinopsida Pinaceae Picea sp. p
Pinus kochiana Klotzsch. p
Pinus pithyusa Strangw. p
Pinus sp. p
Juniperus communis L. p p
Cupressaceae Juniperus sp. p
Cupressaceae gen.indet. p
Ephedra distachia L. P
Gnetopsida Ephedraceae Ephedra procera Fisch. et Mey p
Ephedra sp. p p
Juglans regia L. mp p
Juglans sp. p
Juglandaceae Pterocarya pterocarpa (Michx.)
mp p
Kunth.
Pterocarya sp. p p
Populus sp. p
Salicaceae Salix sp. mp p
Salicaceae gen.indet. p
Alnus barbata C.A.M. mp p
Alnus incana (L.) Moench. p
Alnus sp. mp p
Betula sp. p p
Carpinus betulus L. p
Carpinus caucasica Grossh. mp p
Dycotyledoneae
152
1 2 3 4 5
Ficus carica L. mp
Moraceae Morus alba L. m p
Morus sp. p p
Cannabis sp. p
Cannabaceae
Humulus sp. p
Parietaria sp. p
Urticaceae Urtica sp. p p
Urticaceae gen.indet. p
Viscum sp. p
Loranthaceae
Loranthaceae gen.indet. p
Fagopirum sp. p
Oxyria sp. p
Polygonum alpestre C.A.Mey p
Polygonum amphibium L. p p
Polygonum aviculare l. m
Polygonum bistorta L. p
Polygonum convolvulus L. p
Polygonum hydropiper L. m
Polygonum lapathifolium L. m
Polygonaceae Polygonum minus Huds. m
Dycotyledoneae
Polygonum persicaria L. m p
Polygonum viviparum L. p
Polygonum sp. p p
Rumex alpestris Jacq. m
Rumex crispus L. m
Rumex obtusifolium L. m
Rumex sp. p p
Polygonaceae gen.indet. p p
Portulacaceae Portulaca oleracea L. m
Agrostemma githago L. p
Agrostemma sp. p
Arenaria serpillifolia L. m
Cerastium sp. p
Dianthus sp. P
Caryophyllaceae
Gypsophila sp. P
Herniaria sp. p
Moehringia trinervia (L.) Clairv. m
Saponaria officinalis L. m
Silene italica (L.) Pers. m p
Silene sp. p
Spergularia campestris (L.)
m
Aschers
Stellaria nemorum L. m p
Caryophyllaceae gen.indet. mp p
153
1 2 3 4 5
Chenopodium album L. m
Chenopodium polyspermum L m
Chenopodium sp. p
Chenopodiaceae
Kochia sp. p
Salsola sp. p
Chenopodiaceae gen.indet. p p
Amaranthus retroflexus L. m m
Amaranthaceae
Amaranthus sp. p
Laurus sp. p
Lauraceae
Lauraceae gen.indet. p
Adonis vernalis L. P
Adonis aestivalis L. P
Anemone sp. p
Aconitum sp. P
Caltha sp. p p
Ranunculus acer L. m
Ranunculus arvensis L. m p
Ranunculus bulbosus L. m m
Ranunculus chius DC m
Ranunculaceae
Ranunculus lingua L. m
Dycotyledoneae
Ranunculus repens L. m
Ranunculus sceleratus L. m
Ranunculus subtilis Trautv. m
Ranunculus sp. p p
Thalictrum minus L. m
Thalictrum sp. p p
Trollius sp. p
Ranunculaceae gen.indet. p p
Chrysosplenium sp. p
Parnassia palustris L. p
Saxifragaceae Ribes sp. p
Saxifraga folia L. p
Saxifragaceae gen.indet. p
Sedum sp. p
Crassulaceae
Crassulaceae gen.indet. p
Berberis cf. vulgaris L. m
Berberidaceae
Berberis sp. mp p
Nuphar sp. p
Nymphaea alba L. p
Nymphaeaceae
Nymphaea sp. p
Nymphaeaceae gen.indet. p
Aristolochi- Asarum caucasicum (Ducharte)
m
aceae Kolak.
Ceratophyl-
Ceratophyllum sp. m
laceae
154
1 2 3 4 5
Chelidonium sp. P
Corydalis sp. P
Fumaria officinalis L. m
Papaveraceae Glaucium sp. p
Papaver dubium L. m
Papaver sp. p
Papaveraceae gen.indet. p
Alyssum parvifolium M.B. m
Camelina sp. p
Brassicaceae Neslia paniculata (L.) Desv. m
Sinapis sp. p p
Brassicaceae gen.indet. p p
Hypericum caucasicum (Woron.)
m
Goraschk.
Hypericaceae Hypericum perforatum L. p
Hypericum sp. P
Platanaceae Platanus sp. p
Agrimonia eupatoria l. m p
Alchemilla caucasica Bus. m
Alchemilla sericea Willd. m
Dycotyledoneae
Alchemilla sp. p
Cerasus avium (L.) Moench. m
Cerasus vulgaris Mill. m
Crataegus microphylla C.Koch. m
Crataegus pentagyna Wald. et
m m
Kit.
Crataegus sp. p p
Filipendula sp. p p
Fragaria sp. p
Geum sp. p
Rosaceae
155
1 2 3 4 5
Pyrus sp. p
Rosa canina L. m
Rosa sp. p
Rubus anatolicus Focke m
Rubus arcticus L. P
Rubus caesius L. m
Rosaceae
Rubus candicans Weiche m
Rubus caucasica Focke m
Rubus saxatilis L. m
Rubus sp. p p
Sanguisorba officinalis L. p
Spiraea sp. P
Sorbus sp. m p
Rosaceae gen.indet. p p
Astragalus stevenianum DC p
Lathyrus hirsutus L. m
Lathyrus pratensis L. m
Lathyrus sativus L. m
Lens culinaris Medik m
Lotus sp. m p
Dycotyledoneae
Onobrychis sp. p p
Pisum sativum L. m
Serratula sp, P
Trifolium campestre Schreb. m
Trifolium pratense L. p p
Trifolium repens L. p p
Trifolium sp. p
Vicia ervilia (L.) Willd. m
Vicia faba L. m
Vicia hirsuta (L.) S.F.Gray m
Vicia tetrasperma (L.) Moench. m
Vicia sp. p p
Fabaceae gen.indet. mp p
Geranium sp. p
Geraniaceae
Geraniaceae gen.indet. p
Linum bienne Mill. m
Linum catharticum L. m
Linaceae
Linum sp. p
Radiola sp. p
Zygophyllaceae Tribulus terrestris L. mp m
156
1 2 3 4 5
Euphorbia helioscopia L. m
Euphorbia nutans Lag. m
Euphorbia oblongifolia C.Koch. m m
Euphorbiaceae
Euphorbia platyphyllos L. m m
Mercurialis sp. p p
Euphorbiaceae gen.indet. p
Cothinus sp. p
Anacardiaceae Pistacia sp. p
Rhus sp. p p
Acer campestre L. m
Aceraceae
Acer sp. p p
Ilex colchica Pojark, m
Aquifoliaceae
Ilex sp. p p
Celastraceae Euonymus sp. p p
Staphyleaceae Staphylea colchica Stev. m
Buxus colchica A.Pojark. mp p
Buxaceae
Buxus sp. p p
Frangula alnus Mill. mp p
Frangula sp. p
Rhamnaceae Paliurus spina-Christi Mill. p
Rhamnus imeretina Booth. m
Dycotyledoneae
Rhamnus sp. p p
Vitis sylvestris Gmel. m
Vitaceae Vitis vinifera L. mp p
Vitis sp. p p
Tilia caucasica Rupr. mp
Tiliaceae
Tilia sp. p p
Daphne sp. p
Thymelaea passerina (L.)
Thymelaeaceae p
Coss.et Germ.
Thymelaea sp. p
Viola alba L. m
Viola arvensis Murr. p
Viola biflora L. m
Viola canina L. m
Violaceae
Viola palustris L. p
Viola reichenbachiana Jord. m
Viola sp. p
Violaceae gen.indet.. p p
Trichosantes sp. m
Cucurbitaceae
Cucurbitaceae gen.indet. m p
Abutilon theophrasti Medic. m
Althea officinalis L. m
Malvaceae
Lavatera sp. p
Malva sp. p
157
1 2 3 4 5
Elaeagnus sp. p p
Elaeagnaceae Hippophaë rhamnoides L. p
Hippophaë sp. p p
Cistaceae Helianthemum sp. p
Resedaceae Reseda sp. p
Myricaria sp. p
Tamaricaceae
Tamarix sp. p
Lythraceae Lythrum sp. m p
Chamaenerium sp. p
Epilobium algidum M.B. m
Onagraceae Epilobium sp. p
Ludwigia sp. p
Onagraceae gen.indet. p
Trapa colchica Albov p
Trapaceae
Trapa natans L. p
Haloragaceae Myriophyllum sp. p p
Cornus mas L. m p
Cornaceae Cornus sp. p
Swida australis (C.A.M.) Pojark. m
Hedera colchica C.Koch. p
Dycotyledoneae
158
1 2 3 4 5
Calluna vulgaris (L.) Hill. p
Erica sp. p
Rhododendron caucasicum Pall. p p
Rhododendron luteum Sweet. p
Ericaceae
Rhododendron ponticum L. p
Rhododendron sp. p p
Vaccinium sp. p p
Ericaceae gen.indet. p
Phytolaccaceae Phytolacca americana L. m
Androsace septentrionalis L. m
Cortusa sp. P
Glaux maritima L. P
Lysimachia vulgaris L. p
Primula farinosa L. p p
Primulaceae
Primula veris L. p
Primula sp. p p
Samolus sp. p
Soldanella sp. P
Primulaceae gen.indet. p
Armeria sp. p
Dycotyledoneae
Limonium vulgare L. P
Plumbaginaceae
Plumbago sp. p
Plumbaginaceae gen.indet. p p
Verbena officinalis L. m
Verbenaceae
Verbena sp. p
Apocinaceae Apocinum sp. p
Gentiana campestris L. p
Gentianaceae Gentiana detonsa Rottb. p
Centaurium sp. p
Fraxinus sp. p p
Jasminum sp. p
Oleaceae Ligustrum vulgaris L. p
Ligustrum sp. p p
Olea cf.europaea L. p p
Galium aparine L. m
Galium palustre L. m
Rubiaceae
Galium sp. p mp
Rubiaceae gen.indet. p
Echium vulgare L. m
Echium sp. p
Heliotropium suaveolens M.B. m
Boraginaceae
Lappula echinata Gilib. m
Nonea versicolor (Stev.) Sweet. p
Pulmonaria sp. p p
159
1 2 3 4 5
Symphytum sp. p p
Boraginaceae
Boraginaceae gen.indet. p p
Datura stramonium L. m
Hiosciamus niger L. p
Solanaceae
Physalis alkekengi L. m
Solanum nigrum L. m p
Solanum persicum Willd. m
Solanaceae gen.indet. p
Digitalis purpurea L. p p
Digitalis sp. p
Scrophulariaceae
Melampirum pratense L. p
Melampirum sp. P
Pedicularis sp. p p
Scrophularia sp. p
Veronica sp. m p
Scrophulariaceae gen.indet. p p
Calystegia sepium (L.) R.Br. m
Convolvulaceae Convolvulus arvensis L. m p
Convolvulus sp. p
Cuscutaceae Cuscuta sp. p
Dycotyledoneae
Plantago major L. m p
Plantago maritima L. p p
Plantago media L. p
Plantago sp. p
Plantaginaceae gen.indet. p
Pinguicula sp. p
Lentibulariaceae
Urticularia sp. p p
Lonicera sp. p p
Caprifoliaceae
Viburnum lantana L. m p
Viburnum sp. p p
Sambucus ebulus L. mp
Sambucus nigra L. mp p
Caprifoliaceae gen.indet. p
Adoxaceae Adoxa sp. p
Ajuga chia Schreb. m m
Ajuga reptans L. m m
Galeopsis bifida Boenn. m
Lamiaceae
Lycopus europaeus L. m m
Marrubium sp. p P
Mentha sp. p p
Prunella vulgaris L. m
Prunella sp. p
160
1 2 3 4 5
Salvia aethiopis L. m
Salvia nutans L. m
Salvia verticillata L. m
Scutellaria sp. p
Lamiaceae
Sideritis sp. p
Stachys annua L. m m
Stachys silvatica L. m p
Stachys sp. p
Theucrium sp. p p
Thymus caucasicus Willd. m
Lamiaceae gen. indet. p p
Valeriana sp. p p
Valerianaceae
Valerianaceae gen.indet. p
Cephalaria sp. p
Dipsacus sp. p
Dipsacaceae Knautia sp. p p
Scabiosa sp. p p
Dipsacaceae gen.indet. p p
Callitrichaceae Callitriche polymorpha Lönr. p
Campanula sp. mp p
Dycotyledoneae
Campanulaceae
Phyteuma sp. p
Achillea sp. p p
Ambrosia sp. P p
Anthemis sp. P p
Arctium sp. p
Artemisia sp. P
Aster sp. P
Carduus sp. p mp
Centaurea cyanus L. p
Centaurea phrigia L. p
Centaurea scabiosa L. P
Asteraceae
Centaurea solstitialis L. p p
Centaurea sp. p
Cichorium sp. p p
Cirsium vulgare (Savi) Ten. p
Cirsium sp. p p
Echinops sp. p
Grossheimia sp. p
Jurinea sp. p
Lapsana communis L. m
Rhinanthus sp. p
Serratula sp. p
Siegesbeckia orientalis L. m p
161
1 2 3 4 5
Taraxacum sp. p
Xanthium strumarium L. m
Dycotyledoneae Asteraceae Xanthium cf.spinosum L. m
Xanthium sp. p p
Asteraceae gen.indet. p p
Alisma plantago-aquatica L. p
Alismataceae Alisma sp. p p
Alismataceae gen.indet. p
Butomus sp. p
Butomaceae
Butomaceae gen.indet. p
Hydrocharitaceae Hydrocharitaceae gen.indet. p
Juncus filiformis L. m
Juncaceae Juncus effusus L. m
Juncus sp. mp
Potamogeton natans L. m
Potamogeto-
Potamogeton sp. p p
naceae
Ruppia sp. p
Allium sp. p
Colchicum speciosum Stew. p
Lilium sp. p
Liliaceae
Gagea sp. p
Ornithogalum pyrenaicum L. m
Tulipa silvestris L. p
Monocotyledoneae
Smilax excelsa L. m
Smilax sp. p
Liliaceae gen.indet. p p
Amaryllidaceae Amaryllidaceae gen.indet. p
Iris pseudacorus L. mp
Iridaceae
Iridaceae gen.indet. p p
Avena fatua L. m
Avena sp. p
Deschampsia caespinosa m
Digitaria sanguinalis (L.) Scop. m
Echinochloa crus-galli (L.) R.et
m
Sch.
Echinochloa frumentacea
m
(Roxb.) Link.
Poaceae
162
1 2 3 4 5
Phragmites sp. p
Poa nemoralis L. m
Secale cereale L. p
Secale sp. p
Setaria glauca (L.) Beauv. m
Setaria italica (L.) Beauv. m
Setaria verticillata (L.) Beauv. m
Setaria viridis (L.) Beauv. m
Poaceae
Setaria sp. p p
Sorghum halepense (L.) Pers. m
Tragus racemosa (L.) Desf. m
Triticum aestivum s.l. m
Triticum dicoccum Shubl. m
Triticum monococcum L. m
Triticum sp. mp p
Zea mays L. p
Poaceae gen. indet. p p
Sparganium neglectum Beeby. m
Sparganiaceae Sparganium sp. p
Monocotyledoneae
Sparganiaceae gen.indet. p
Typha angustifolia L. p
Typhaceae Typha latifolia L. mp p
Typha sp. m p
Carex acutiformis Ehrh. m
Carex canescens L. m
Carex capitellata Boiss.et Bal.ex
m
Boiss.
Carex dacica Heuff. m
Carex elongata L. m
Carex inflata Huds. m
Carex leporina L. m
Carex micropodioides V.Krecz. m
Cyperaceae
163
daskvnebi
saqarTvelos namarxi floris uZvelesi naSTebi
paleozouriT TariRdeba. xramis masivis qveda da Suakarbonuli
naleqebidan gansazRvrulia mcenareTa 13 taqsoni.
paleobotanikuri TvalsazrisiT, mezozouridan yvelaze
mdidari iuruli naleqebia. am naleqebidan, kvlevis sxvadasxva
meTodebis gamoyenebiT, aRwerilia mdidari flora, romlis
ganviTarebaSi sami mTavari etapia gamoyofili.
adreiurulSi saqarTvelos TiTqmis mTeli teritoria,
garda loqis, xramis da Zirulis masivebisa, iyo dafaruli zRviT.
reliefis amaRlebul ubnebze xarobda mravalferovani tyeebi,
romelTa komponentebs gvimrebi da wiwvovanebi Seadgendnen.
Sua iurulSi (baTuri) xmeleTis gafarToebam, agreTve
temperaturisa da tenianobis matebam, ganapiroba mdidari da
mravalferovani mcenareulobis farTo gavrceleba. floris
umTavresi komponentebi iyo gvimrebi, agreTve Caytoniales, Cycadales,
Bennettitales da wiwvovanebi.
kaloviurSi moxda mcenareuli safaris mkveTri cvlileba,
rac gamowveuli iyo evraziis teritoriaze ariduli havis zonis
warmoqmniT. baTuris mdidari mcenareuloba Seicvala
erTferovani TanasazogadoebiT, sadac dominirebda ojaxis
Cheirolepidiaceae-s warmomadgenlebi.
adrecarculSi (apturi, alburi) gvimrebis, Caytoniales,
Bennettitales da sxva taqsonebis udidesi nawili gadaSenda. am dros
araukariasebrTa da taqsodiumisebrTa roli gaizarda.
saqarTvelos gviancarculi mcenareulobis Sesaxeb monacemebi ar
mogvepoveba.
eocenuri naleqebi mesameuli asakis yvelaze Zveli Sreebia,
romlebic mcenareul naSTebs Seicaven. am dros floris
SemadgenlobaSi dominanturi mdgomareoba ukavia farulTeslovan
mcenareebs, gansakuTrebiT ojaxebis Myricaceae-s, Juglandaceae-s,
Fagaceae-s warmomadgenlebs.
oligocenurSi reliefis amaRlebam gamoiwvia
mcenareulobis Semadgenlobis cvlileba, kerZod, moimata
wiwvovanTa raodenobam da siTbozomier mcenareTa jgufi ki
ufro mravalferovani gaxda.
164
adremiocenuri floris umetesi nawili Seswavlilia
makronaSTebiT. floris ZiriTadi birTvi warmodgenilia
farulTeslovanebiT. Termofiluri jiSebi, romlebic
paleogenurSi notio subtropikul tyeebs qmnidnen, SedarebiT
dabali tenianobis pirobebSi adremiocenurSic ganagrZobdnen
arsebobas. isini Sediodnen xeSeSfoTlovani formaciebis
SemadgenlobaSi, romlebic gavrcelebuli iyo naleqdagrovebis
auzTan axlos.
karaganuli, konkuri da qarTveluri regiosarTulebi
paleobotanikuri TvalsazrisiT ufro detalurad aris
Seswavlili. am SreebSi uxvad moipoveba rogorc mcenareTa
msxvili naSTebi, aseve mtvris marcvlebi da sporebi. gvimrebi
ZiriTadad gadaSenebuli taqsonebiTaa warmodgenili. wiwvovanebs
Soris Warbobs fiWvi da taqsodiumisebrni. rac Seexeba naZvs, soWsa
da cugas, romlebic ufro axalgazrda florebisTvisaa
damaxasiaTebeli, maTi roli kompleqsebSi umniSvneloa.
farTofoTlovanebi gamoirCevian sistematikuri da ekologiuri
mravalferovnebiT. zogadad, saqarTvelos teritoriaze
Suamiocenuri mcenareuloba met-naklebad erTferovani iyo da
subtropikuli da teniani havis elementebis siWarbiT
xasiaTdeboda.
sarmatuli naleqebi Seicavs mdidar paleobotanikur
masalas, romelic warmodgenilia, rogorc mcenareTa msxvili
naSTebiT, aseve palinomorfebiT. dasavleT saqarTvelos
makroflorebi asaxavs dablobisa da mTis qveda sartyelis
maradmwvane formaciebis arsebobas, dafnisebrTa dominirebiT;
hemiqserofiluri elementebis roli umniSvneloa. rogorc
mcenareTa msxvili naSTebi gviCvenebs, aRmosavleT saqarTvelos
teritoriaze, farTod iyo gavrcelebuli orive formacia -
teniani subtropikuli da sklerofiluri.
samxreT saqarTveloSi mcenareTa makronaSTebs Seicavs
goderZis wyeba, romlis umetesi nawili sarmatulad TariRdeba.
goderZis flora gamoirCeva kargi daculobis namarxi masalis
siuxviTa da mravalferovnebiT. igi higrofiluri maradmwvane da
foTolmcvivani tyeebis arsebobas asaxavs. am formaciebs ekavaT
reliefis sxvadasxva doneebi, romlebic erTmaneTisagan
mikroklimaturi pirobebiT gansxvavdeboda.
goderZis wyebis qveda nawils Seesabameba vales flora,
romlis gabatonebuli elementebia subtropikuli da
165
siTbozomieri havis mcenareebi. subtropikuli mcenareebi
ZiriTadad buCqebiTaa warmodgenili, xolo dafnisebrni _
wvrilfoTlovani qserofiluri formebiT.
166
aSuqebs saqarTvelos mcenareulobisa da havis istorias da
saSualebas gvaZlevs gamovyoT ganviTarebis 13 etapi (cxr. XXII).
Cven am etapebs dawvrilebiT ar ganvixilavT, radgan isini
datanilia diagramebze, romlebic Tan axlavs calkeuli
stratigrafiuli erTeulebis mcenareulobis aRweras.
dasavleT saqarTvelos qveda da Suasarmatuli naleqebis
palinokompleqsebi asaxavs polidominanturi tyeebis batonobas.
wiwvovanebiT dakavebuli farTobi gacilebiT mcirea, rac
erTgvarovani klimaturi pirobebis arsebobaze miuTiTebs.
msgavsi Semadgenlobis tyeebi aRmosavleT saqarTveloSic
xarobda, magram mcenareulobis dinamika iq sruliad
gansxvavebuli iyo. aRmosavleT saqarTvelos qveda -
Suasarmatuli naleqebis palinokompleqsebi arastabiluri
klimaturi pirobebis arsebobaze metyvelebs. am movlenam ufro
mkveTri xasiaTi miiRo Suasarmatulis Semdeg, rodesac
orogenetuli movlenebis Sedegad amierkavkasiis mTaTaSua
depresia xmeleTad gadaiqca. es xmeleTi Zirulis masiviT
dasavleTisa da aRmosavleTis regionebad gaiyo.
dasavleTiT Savi zRvis mimdebare teritoria Camoyalibda
izolirebul regionad-e.w. kolxeTis refugiumad, sadac Tbili da
notio hava xels uwyobda tyis mdidari mcenareulobis
ganviTarebas.
sul sxvanairi pirobebi iyo aRmosavleT saqarTvelos
teritoriaze, sadac Sua sarmatulis Semdeg daiwyo mSrali havis
mcenareulobis gabatoneba. amgvarad, sarmatulis Semdeg dasavleT
da aRmosavleT saqarTvelos mcenareuloba, sxvadasxva klimaturi
pirobebis zegavleniT, erTmaneTisagan damoukideblad
viTardeboda.
geologiuri drois Semdgomi periodis istoria
aRdgenelia dasavleT saqarTvelodan mopovebuli masalis
mixedviT. rogorc cnobilia, dRes es teritoria aRmosavleT
parateTisis stratotipul regionadaa miCneuli. aq neogenurisa da
pleistocenuris yvela stratigrafiuli erTeuli warmodgenilia
naleqebis sruli seriiT, romlebic faunis da floris mdidari
kompleqsebiT xasiaTdeba.
aRmosavleT saqarTvelos pliocenuri floris Sesaxeb
arsebuli monacemebi Semoifargleba mxolod aRCagiluri da
afSeronuli droiT, rodesac adgili hqonda zRvis transgresias
da mcenareTa naSTebis Semcveli Sreebis akumulacias.
167
dasavleT saqarTvelos mcenareulobis ganviTarebis
procesSi, sarmatulis Semdeg, gardatexis pirveli momenti
Seesabameba miocenuris da pliocenuris sazRvars (I da II etapebis
sazRvari), rodesac adgili hqonda Termofiluri mcenareebis
masobriv gadaSenebas. miuxedavad amisa ponturi da kimeriuli
floris udidesi nawili kvlav subtropikuli da siTbos-
moyvaruli formebisagan Sedgeba, rac drois am monakveTSi
regionSi Tbil da notio klimatur pirobebze miuTiTebs.
gardatexis meore momenti Seesabameba drois intervals
kimeriulis zeda nawilidan skurdumis (qveda kuialnikuri)
bolomde (IIIetapi). mcenareulobis ganviTarebis es etapi iwyeba da
mTavrdeba fiWvis gabatonebiT, romelic tenianobis da, SesaZloa,
temperaturis Semcirebis maCvenebeli iyo. mklevareTa varaudiT,
daaxloebiT am dros adgili hqonda didi da mcire kavkasionis
peneplenizacias, ris Sedegad dairRva kolxeTis izolacia,
Seicvala klimaturi pirobebi, ramac gamoiwvia subtropikuli
mcenareebis masiuri gadaSeneba. III etapis Semdeg dasavleT
saqarTvelos mcenareulobaSi subtropikuli cenozebi, rogorc
damoukidebuli erTeuli, aRar arsebobda. Semdegi IV etapis
(Suakuialnikuri) polidominanturi tyeebi ukve foTolmcvivani
jiSebisagan Camoyalibda, Tumca maT Soris jer kidev agrZelebda
arsebobas Zveli florebis reliqtebi.
gardatexis mesame momenti, savaraudod, Seesabameboda qveda
da Sua kuialnikuris sazRvars (III da IV etapebis sazRvari),
rodesac dasavleT saqarTvelos teritoriaze Seicvala klimatis
ganviTarebis mimarTuleba, rac gamoixateboda tenianobis
gazrdaSi da temperaturis xSir fluqtuaciebSi.es movlenebi
dakavSirebuli iyo, rogorc orogenetul moZraobebTan, ris
Sedegad aRdga kolxeTis izolirebuli mdgomareoba, aseve
zedapliocenur periodSi klimatis saerTo acivebasTan.
gardatexis meoTxe momenti Seesabameba gvianguriuls da
adreCaudurs (VIIetapi), rodesac dasavleT saqarTvelos
teritoriaze kvlav hqonda adgili mesameuli reliqtebis
masobriv gadaSenebas. am dros radikaluri cvlilebi moxda
mcenareulobis struqturaSic. mcire da didi kavkasionis maRal
mTebad formirebis Sedegad Camoyalibda xelSemwyobi pirobebi
zomieri da siTbozomieri havis mcenareebisaTvis. isini
gavrceldnen vertikaluri zonebis mixedviT da warmoiqmna tyis
sami sartyeli: zeda-muqwiwvovani tyis sartyeli, Sua sartyeli,
168
romelic wiflis tyeebs ekava, da qveda Sereuli tyis sartyeli,
romelSic SemorCenili iyo Termofiluri mcenareebi.
gardatexis meoTxe momentis Semdeg dasavleT saqarTvelos
florisa da mcenareulobis dinamika mimdinareobda ori
ZiriaTadi mimarTulebiT: pirveli - mesameuli reliqtebis
TandaTanobiTi gadaSeneba da meore-calkeuli formaciebis
sazRvrebis gadaadgileba. am movlenebis mTavari moqmedi faqtori
iyo klimati, romlis cvalebadoba dakavSirebuli iyo
gamyinvarebis da gamyinvarebaTaSorisi periodiebis
monacvleobasTan. eopleistocenuridan dawyebuli
pleistocenuris bolomde paleobotanikuri monacemebiT
gamoiyofa sami ZiriTadi gamyinvareba: guncuri, mindeluri da
vurmuli. saqarTvelos namarx florebSi risuli gamyinvarebis
aSkara kvali ar Cans.
holocenuri drois ganmavlobaSi (etapi XIII),
palinologiuri monacemebis Tanaxmad, Savi zRvis transgresiuli
fazebi Tanxvdeboda Selfur naleqebSi Termofiluri xe-
mcenareebis mtvris marcvlebis raodenobis matebas da gadaleqili
palinomorfebis mcire Semcvelobas. regresiuli fazebis dros ki,
piriqiT, Termofiluri elementebis roli mcirdeboda da
mkveTrad matulobda gadaleqili mtvris marcvlebis raodenoba.
yovelive es aCvenebs zRvis donis dawevasTan dakavSirebul
eroziul procesebs. transgresiuli fazebi Tbili klimaturi
periodebiT ufro xangrZlivi iyo, vidre regresiuli.
transgresiasTan dakavSirebuli yvelaze mniSvnelovani daTboba
moxda atlantikur periodSi da daaxlovebiT 3 aTas wels gastana
(8000-5000). klimaturi trendi mimarTuli iyo temperaturisa da
naleqebis matebisaken. am procesma maqsimums miaRwia 6000-5500
wlis win, rodesac gamyinvarebis Semdgom periodSi kolxeTSi
zRvis donem pirvelad ramdenime metriT gadaaWarba Tanamedroves.
atlantikuri periodis dasawyisSi notio da Tbili havis
CamoyalibebisTanave, samxreT qarTlis aluviuri dablobebze
pirveli neoliTuri sasoflo-sameurneo dasaxlebebi gaCnda. aq
memarcvleobis garda, ganviTarebuli iyo mebaReoba, mefutkreoba
da feiqroba. daTbobis procesi eneoliTis ganmavlobaSi
grZeldeboda. Tbili hava xels uwyobda axali kulturebis gaCenas
da mTian olqebSi soflis meurneobis ganviTarebas.
Savi zRvis meore mniSvnelovani ingresia moxda
subborealuri periodis bolos (3800 – 2400 wlis win), rac aseve
169
daTbobasTan iyo dakavSirebuli. zRvis done Tanamedroveze
maRali darCa. gaizarda foTlovani tyeebis areali, sadac wabli,
lafani da Zelqva xarobdnen. maRal mTebSi tradiciuli
mecxvareoba mevenaxeobiT da mebaReobiT Seicvala. am dros
ganviTarebuli unda yofiliyo xelosnobac, rasac Zv.w.me-15-14
saukuneebis arqeologiur masalaSi bambis boWkoebis aRmoCena
adasturebs.
bolo 2000 weli ufro xSiri transgresiebiT da klimaturi
fluqtuaciebiT xasiaTdeba, romelTa Soris yvelaze xangrZlivi
klimaturi optimumi Sua saukuneebze (me-7-11 ss.) modis. yvelaze
didi daTboba da Savi zRvis didi transgresia aRiniSneboda me-15-
16 saukuneebSi da 200 wels gagrZelda.
Cvens mier Sedgenili sqemebis Sedarebam dasavleT evropisa
da axlo aRmosavleTis mTiani regionebis sqemebTan aCvena
garkveuli msgvseba klimatur cvlilebebSi, rac aixsneba am
movlenebis globaluri xasiaTiT.
amrigad, saqarTvelos teritoriaze gviankainozouri
mcenareulobis ganviTarebis istoriaSi SeiZleba sami didi
intervali gamoiyos:
pirveli intervali xasiaTdeba subtropikuli
mcenareulobis dominirebiT. aRmosavleT saqarTveloSi es
formacia arsebobda zeda sarmatulamde. dasavleT saqarTveloSi
igi SenarCunebuli iyo sarmatul, meotur, pontur saukuneebsa da
kimeriulis umetes nawilSi (I-II etapebi).
meore intervali moicavs gardamaval periods (III-VI
etapebi), rodesac mcenareuloba jer kidev inarCunebda Zvel
Semadgenlobas, magram ukve etyoboda ganaxlebis tendencia. am
dros daiwyo polidominanturi tyis calkeul cenozebad dayofa
da maTi gadanawileba reliefis Sesabamisad.
mesame intervalSi (VII-XIII etapebi) Cndeba mcenareulobis
axali struqtura, romelic ukve Tanamedrove mcenareulobis
msgavsia. am periodSi ZiriTadad dasrulda mesameuli reliqtebis
gadaSenebis procesi, Tumca zogierTi saxeoba dasavleT
saqarTvelos Tanamedrove floraSi dRemde agrZelebs arsebobas.
170
literatura
171
Адамия Ш.А., Бендукидзе Н.С., Булеишвили Д.А.,Гамкрелидзе П.Д. и др.
1964. История геологического развития. Геология СССР, т. Х,
Грузинская ССР,« Недра», М., с. 503-559.
Ананиашвили Г.Д., Пурцеладзе Х.Н., 1976. Палинологическая
характеристика тарханских отложений Западной Грузии (Рача-
Лечхумская сиклиналь). Сообщ. АН Грузии, том 82, 2, с.421-423.
Ананиашвили Г.Д., Ананиашвили Л.Г., Джапаридзе И.Н., Минашвили Ц.И.,
Сахелашвили З.В.2000 Биостратиграфия верхней части майкопской
серии Грузии. saqarTvelos mecnierebaTa akademia, al.
janeliZis sax. geologiuri institutis Sromebi, axali
seria, nakv. 115, gv.116-126
Ананова Е.Н. 1974. Пыльца в неогеновых отложениях юга Русской равнины.
Изд. Ленинградского Университета, с. 197.
Антонов В.А., Астахов Н.Е., Бальян С.П., Будагов Б.А., Думитрашко Н.В.,
Милановский Е.Е. и др. 1977. Основные особенности и этапы
развития рельефа Кавказа. Геол. четвертичного периода. Ереван, с.
50-61.
Арсланов Х.А., Гей Н.А., Соловьев Б.А. 1976. К палеогеографии и
геохронологии позднего плейстоцена Абхазии. Изв. АН СССР. сер.
геол., № 6, с. 125-129.
Бадзошвили Ц.И. 1986. Морские брюхоногие моллюски мэотиса, эволюция
и стратиграфическое значение. Тбилиси, с.64.
Балабанов И.П.,Гей Н.А.1981. История развития залива Бичвинта в среднем
и верхнем голоцене. Палинология плейстоцена и голоцена. Изд-во
Ленинградского университета, с. 78-87.
Балабанов И.П., Квирквелия Б.Д., Островский А.Б. 1981. Новая история
формирования инженеро-геологических условий и долгосрочный
прогноз развития прибрежной зоны п-ва Бичвинта. «Мецниереба»,
Тбилиси.
Балабанов И.П., Квавадзе Э.В. 1985. Зависимость характера развития
приморских небольших рек Гагринского побережья от колебания
уровня моря. Бюлл. АН Грузии, т. 118, 3,с. 553-556.
Борзенкова И.И.1992. Изменение климата в кайнозое. «Гидрометиздат»,
Санкт-Петербург,421с
Букреева Г.Ф. 1990. Реконструкция палеоклимата голоцена по данным
математического метода.Автореферат докторской диссертации,
Новосибирск.
Булеишвили Д.А. 1960. Геология и нефтегазоносность межгорной депрессии
Восточной Грузии «Гостоптехиздат», Ленинград,с. 238.
172
Булеишвили Д.А. 1986. Миоцен. Неогеновая система. Полутом 1. М. с. 205-
239.
Булеишвили Д.А. 1986а. Верхи верхнего миоцена-нижний плиоцен.
Неогеновая система. Полутом 1,М, с. 218-222.
Вахания Е.К. 1976. Юрские отложения Грузии. Труды ВНИГНИ,
Грузинское отделение, вып. 207, с.411.
Вахрамеев В.А. 1980. Пыльца Classopolis как индикатор климата юры и
мела. Сов. Геология, №8,с. 48-56.
Вахрамеев В.А. 1988. Юрские и меловые флоры и климаты Земли. М.
«Наука», с. 209.
Вахрамеев В.А., Долуденко М. П. 1976. Граница средней и поздней юры-
важный рубеж в истории развития климата и растительности
северного полушария. Сов. Геология, №4, с. 12-25.
Векуа А.К., Квавадзе Э.В. 1981. Палинологическая характеристика
плиоценовых костеносных отложений Иорского плоскогорья.
Сообщ.АН Грузии, т.104, №3, с. 742-744.
Величко А.А. 1973. Природный процесс в плейстоцене. « Наука», М. с.255.
Габуния Л.К. 1953. К изучению моллюсков среднеплиоценовых отложений
Западной Грузии. Труды Сектора Палеобиологии АН Грузии вып.1,
Тбилиси,с. 159.
Габуния Л.К., Лазарашвили Т.Н. 1962. Новые данные о туфогенных
отложениях Южной Грузии. Сообщ. АН Грузии, т. 28, №1, с. 53-57.
Гамбашидзе Р. А. 1984.История геологического развития Грузии в
позднемеловую эпоху. «Мецниереба» Тбилиси,с. 111.
Гамкрелидзе П. Д. 1949. Геологическое строение Аджаро-Триалетской
складчатой системы. Тбилиси, с. 507.
Гамкрелидзе П.Д. 1964. Тектоника. Геология СССР, т. Х, Грузинская ССР, с.
453-489.
Гамкрелидзе И.П.2000. Вновь о тектоническом расчленении территории
Грузии. saqarTvelos mecnierebaTa akademia, al. janeliZis
sax. geologiuri institutis Sromebi, axali seria, nakv.
115,gv. 204-209.
Гладкова А.Н. 1965. Ископаемые Myricaceae Западной Сибири. Труды
ВНИГНИ, вып. 239, с. 121-142.
Грузинская К.Ф., Имнадзе З.А., Каджая Л.Г. 1986. Стратиграфия и фации
сарматских отложений Грузии. Стратиграфия и корреляция
сарматских и меотических отложений юга СССР. Изд. Саратовского
Университета, с. 178-187.
173
Давиташвили Л.Ш. 1933. Обзор моллюсков третичных и послетретичных
отложений Крымско- Кавказской нефтеносной провинции.
Госнефтехиздат, М.,с. 167.
Давиташвили Л.Ш.1934. О стратиграфическом положении коцахурских
слоев. Информ. сборник неф. геол.-развед. Института, №4, с. 90-97.
Давиташвили Л.Ш. 1949. Курс палеонтологии. Госгеолтехиздат, М.-Л. с.
834.
Делле Г.В. 1960.Гинкговые (Ginkgoales) из юрских отложений
Ткварчельского угленосного бассейна в Закавказье. Бот. журнал,
№1, с. 87-91.
Делле Г.В. 1960а. Новые данные о юрской флоре Ткварчели. ДАН СССР, т.
133, с. 1150-1158
Деллле Г.В. 1967. Среднеюрская флора Ткварчельского угленосного
бассейна (Закавказье). В кн.Палеоботаника. « Наука», Л. с. 51-132.
Джабарова Х.С. 1976. Этапы развития флоры верхнего палеогена и неогена
Азербайджана. В сб. Палинология в СССР. « Наука», М., с. 105-108.
Джанелидзе А.И. 1942. Проблема Грузинского блока. Сообщ. АН Грузии,
том 3, №2, Тбилиси, 137-143.с.
Джапаридзе И.Н. 1982. Раннемиоценовая флора Восточной Грузии.
«Мецниереба», Тбилиси, с.118.
Джикия Н.Р.1977. Историческое развитие моллюсковой фауны акчагыла
Восточной Грузии. «Мецниереба». Тбилиси, 120.
Дзиграшвили Л.Г. 1974. Спорово-пыльевые Комплексы маикопской серии
раиона г.Рустави. Материалы по геологии и нефтегазоносности
Грузии, вып. 152, «Мецниереба», Тбилиси, с.50-63.
Дзоценидзе Г.С., Схиртладзе Н.И. 1961. Литология и палеогеография
полосы среднеюрских угленосных отложений Западной Грузии.
Изд. АН Грузии, Тбилиси, с. 110.
Долидзе Ж.Ш. 1970.О флоре акчагыльского века. Фауна мезозоя и кайнозоя
Грузии и ее геохронологическое значение. Ин-т Палеобиологии АН
Грузии, «Мецниереба», Тбилиси, с. 98-111.
Долидзе Ж.Ш. 1999. К изучению акчагыльских флор. paleobiologiis
problemebi, t.1, Tbilisi, „mecniereba“, gv. 45-57.
Долуденко М.П. 1984. Позднеюрская флора юго-западной Евразии. «
Наука», М. 103с.
Долуденко М.П., Лебедева Е.Л. 1972. Ginkgoites sibirica и G. huttoni
Восточной Сибири. В. кн. Мезозойские растения Восточной Сибири.
« Наука».М. с. 82-102
174
Долуденко М.П., Сванидзе Ц.И. 1969. Поздеюрская флора Грузии. Тр.
Геологического Ин-та АН СССР. вып. 178, « Наука», М., 117 с.
Долуханов А.Г. 1989. Растительность Грузии. т.1, « Мецниереба», Тбилиси,
235 с.
Жгенти Е.М. 1981. Эволюция и стратиграфическое значение некоторых
среднемиоценовых брюхоногих Грузии. « Мецниереба», Тбилиси,
197 с.
Заклинская Е.Д. 1970. Позднемеловые и раннепалеогеновые флоры. В кн.
Палеозойские и кайнозойские флоры Евразии и фитогеография
этого времени, « Наука», М. с. 302-332.
Зесашвили В.И., Лалиев А.Г., Папава Д.Ю., Пайчадзе Т.А., Цквитинидзе
Р.К.1977. Батские отложения Локского бассеина (Южная Грузия).
Сообщ. АН Грузии, 88, №1, с.117-119.
Зубаков В.А. 1986. Глобальные климатические явления плейстоцена.
Гидрометеоиздат, Ленинград 286 с.
Зубаков В.А. 1990. Глобальные климатические явления неогена.
Гидрометеоиздат, Ленинград, 223 с.
Зубаков В.А., Борзенкова И.И. 1983. Палеоклиматы позднего кайнозоя.
«Гидрометеоиздат», Ленинград, 214 с
Ильин С.И. 1930. Новые данные о плиоцене Гурии. Изв. Гл. Геол.Разв.Упр.,
49, № 4, Л, с. 463-471.
Имнадзе З.А. 1975. К микрофаунистической характеристике чаудинских и
древнеэвксинских отложений Западной Грузии. Материалы по
геологии и газоносности Грузии. Тр. ВНИГНИ, вып.158, с. 129-154.
Имнадзе З.А., Китовани Т.Г., Торозов Р. И. 1975. Чаудинские и
постичаудинские отложения окрестностей Цвермагала-Уреки
(Западая Грузия). Сообщ. АН Грузии, т.79, №2, с. 378-380.
Казахашвили Ж.Р. 1984. Палеобиологическая история моллюсковой фауны
соленовского горизонта Грузии. « Мецниереба», Тбилиси, 86с.
Казахашвили Ж.Р., Джапаридзе И.Н., Пурцеладзе Х.Н. 1983. О новом
местонахождении соленовского горизонта в Грузии. Сообщ. АН
Грузии, 111, №2, с. 325-328.
Кара-Мурза Э.Н. 1941. Растительные остатки чаудинских слоев юго-
западной Грузии. Тр. Ботаниченского Ин-та АН СССР, сер. №5, с.
35-63.
Карашвили Б.Д. 1973. К палинологической характеристике юрских
отложений Абхазской ССР. Палинологический метод в
стратиграфии. Тр. ВСЕГЕИ, новая серия, т. 195, с. 60-72.
175
Карашвили Б.Д. 1977. Спорово-пыльцевые комплексы нижнеюрских
отложений Западной Грузии. Палинологические исследования в
Грузии. « Мецниереба», Тбилиси, с. 69-77
Кахадзе И.Р. 1947. Грузия в юрское время. Тр. Геол. Ин-та АН Грузии, сер.
геол. т. 111 (VIII), Тбилиси, 371 с.
Качарава И.В. 1964. Палеоген. Геология СССР, т. Х, Грузинская ССР, «
Недра», М. с. 182-213.
Качарава М.В. 1977. Стратиграфия палеогеновых отложений Аджаро-
Триалетской складчатой системы. «Мецниереба», Тбилиси, 357 с.
Качарава М.В., Хугуа М.Ф. 1991. Геологические события на границе эоцена
и олигоцена Грузии, «Мецниереба», с.128.
Качарава З.Д. 2004. Биостратиграфические зоны Грузии по нуммулитам.
saqarTvelos mec. akademia, a. janeliZis sax. geologiuri
instituti, SromaTa krebuli, 290-294.
Квавадзе Э.В., Асланишвили П.Л., Джейранашвили В.Г. 1984.
Палинологическая характеристика верхнеплейстоценовых и
голоценовых отложений Сухуми. Сообщ. АН Грузии, 115, № 3, с.
657-660.
Квавадзе Э.В. Джейранашвили В.Г. 1985. Голоценовая история развития
растительности Гагринского хребта и его предгорий.Вопросы
геологии голоцена. Ереван, с. 103-109.
Квавадзе Э.В., Рухадзе Л. 1989. Растительность и климат голоцена Абхазии.
«Мецниереба», Тбилиси, 136 с.
Квавадзе Э.В., Букреева Г.Ф., Рухадзе Л.П. 1992.Компьютерная технология
реконструкции палеогеографических условий в горах ( на примере
голоцена Абхазии). «Мецниереба», Тбилиси, 135 с.
Квавадзе Э.В. Рухадзе Л.П., Букреева Г.Ф. 1994. Общие черты
распределения растительного покрова Абхазии в связи с тепло-
влагообеспеченностью климата в голоцене (по палинологическим
данным отложений приморской низменности и шельфа). Сообщ. АН
Грузии, т.150, 2 с. 366-370.
Квавадзе Э.В., Рухадзе Л.П. 1999. Палиностратиграфия отложений раннего
карангата Абхазии. Стратиграфия и геологическая корреляция, вып.
7,1, Москва, с. 99-109.
Квавадзе Э.В., Коннор С.В., Нариманишвили Г.К. 2007.
Позднеплейстоценовая и голоценовая история развития ландшафтов
окрестностей Цалки (Южная Грузия) по палинололгическим данным
озерных и почвенных образований. saqarTvelos erovnuli
muzeumi, paleobiologiis instituti, paleobiologiis
problemebi t.II, gv. 12-24.
176
Кецховели Н.Н. 1959. Растительный покров Грузии. Изд.-во АН Грузии,
Тбилиси.
Китовани Т.Г. 1976. Геохронологическое значение позднеплиоценовых и
раннеплейстоценовых Cardiidae Западной Грузии. Тр. ВНИГНИ,
Тбилиси, вып. 206, 154с.
Китовани Т.Г., Китовани Ш.К., Имнадзе З.А., Торозов Р.И. 1982. Новые
данные по стратигрфии чаудинских и более молодых отложений
Гурии (Западная Грузия). Четвертичная система Грузии. К XI
Международному Конгрессу ИНКВА, Москва. «Мецниереба»,
Тбилиси с. 27-39.
Китовани Т.Г., Имнадзе З.А. 1986. Чауда. Неогеновая система. Полутом 1,
М., с. 204-205.
Китовани Т.Г., Имнадзе З.А., Торозов Р. И. 1991. Стратиграфия
антропогеновых отложений. Грузия в антропогене. Изд-во
«Сакартвело», Тбилиси.
Когошвили Л.В. 1977. О развитии неотектогенного рельефа Грузии.
«Мецниереба», Тбилиси.
Колаковский А.А. 1956. Плиоценовая флора Дуаби. Тр. Сухумского
ботанического сада, вып.IX, Сухуми, с. 211-311.
Колаковский А.А. 1958. Первое дополнение к дуабской флоре. Тр.
Сухумского бот. сада, вып. Х1, с. 311-390.
Колаковский А.А. 1962.Понтическая флора Пицунды. Тр. Сухумского бот.
сада, вып. XIV, с. 39-59.
Колаковский А.А. 1964. Плиоценовая флора Кодори. Изд. АН ГССР,
Сухуми, с. 209. Колаковский А.А. 1970. Новые виды Pinus и Cathaya
europaea Sveshn. из третичных флор Грузии. Бот. журнал, т. 55, № 6
с. 847-851.
Колаковский А.А.1973. Каталог ископаемых растений Кавказа. Часть I,II.
«Мецниереба», Тбилиси.
КолаковскийА.А.1970. Новые виды Pinus и Cathaya europea Sveshn.из
третичных флор Грузии. Бот. журнал, т.55,№6, с. 847- 851.
Колаковский А.А., Ратиани Н.К. 1967. Плиоценовая флора Малых Ширак.
Тр. Сухумского бот. сада, вып. XVI, с. 30-72.
Колаковский А.А. Шакрыл А.К. 1968. Colchidia новый род Pinaceae из
сармата Абхазии. Палеонтологический журнал, №4 с. 66-70.
Колаковский А.А., Шакрыл А.К. 1970. Особенности строения устичного
аппарата у нового вида секвойи из сармата Абхазии. Тр. Сухумского
бот. сада, вып. XVII, с. 119-127.
177
КолаковскийА.А., Рухадзе Л.П., Шакрыл А.К.1970. Меотическая флора
Кодори.Тр.Сухумского ботанического сада, вып. XVII, с.89-119.
Колаковский А.А., Шакрыл А.К. 1974. Голосемянные из сармата Абхазии.
Тр. Сухумского бот. сада, вып. Х1Х, с. 143-162.
Колаковский А.А., Шакрыл А.К. 1976. Сарматская флора Абхазии. Тр.
Сухумского бот. сада, вып. ХХ11, Сухуми, с. 98-148.
Колаковский А.А., Шакрыл А.К. 1978. Киммерийская флора Гульрипша
(Богажишта). Тр. Сухумского бот.сада, вып. XXIV, с. 134-156.
Коренева Е.В. 1980. Палинологические исследования позднекайнозойских
отложений. Геологическая история Черного моря. « Наука», М. с.
65-71.
Коренева Е.В. 1983. Климаты плейстоцена Причерноморья по
палинологическим данным. Бюлл. по изучению четвертичного
периода, № 52, с. 147-150.
Котетишвили Э В. 1986. Зональная стратиграфия нижнемеловых отложений
Грузии и палео-зоогеография раннемеловых бассейнов
Средиземноморской области. Тр. Геол. Ин-та т АН Грузии, новая
серия, вып, 91, 160 с.
Котова И. З.1979. Пыльца ранних покрытосеменных из нижнемеловых
отложений Прикаспийской впадины. Палеонтологический журнал,
№2, с. 115-123.
Красилов В.А. 1968. Новая группа мезозойских голосеменных
Czekanowskiales. ДАН СССР, 178, с. 942-945.
Красилов В.А. 1972. Палеоэкология наземных растений. Владивосток, 207 с.
Криштофович А. Н. 1957. Палеоботаника. Ленинград, 658 с.
Курцхалия Т.А., Булеишвили Д.А., Папава Д. Ю. 1972. О наличии
аквитанского яруса в Грузии. Сооб. АН Грузии, т. 68,№2, с. 369-372.
Лалиев А.Г.1957. К вопросу о геотектонической природе и истории
геологического развития Колхидской низменности. Тр.
Геологического Ин-та, т. Х (ХУ), с. 99-137.
Ле Руа Ладури. 1971. История климата с 1000 года.»Гидрометеоиздат»,
Ленинград.
Лоладзе Е.М. 1978. Gonatosorus dzirulennsis sp. nov. – новый вид
папоротника из верхнеаптских отложений Грузии. Тр.
геологического Ин-та , том X(XV), с. 99-137.
Лоладзе Е.М. 1979. Новые данные о позднеюрской и раннемеловой флоре
Абхазии и Дзирульского массива. Сообщ. АН Грузии,т. 94, №2, с.
385-388.
178
Лоладзе Е.М. Позднеюрская и раннемеловая флора Абхазии и Дзирульского
массива. Автореферет кандидской диссертации. Тбилиси, с. 24.
Лоладзе Е.М., Сванидзе Ц.И., Якобидзе Э.Б. 1978. Мезозойские хвойные
Грузии. Тр. ГПИ, №4 (205), с. 39-42.
Любомирова К.В. 1973. Порядок Cornales . Новые виды древних растений и
безпозвоночных СССР. Москва, с. 331-333.
Мамацашвили Н.С.1975. Палинологическая характеристика четвертичных
континетальных отложений Колхиды. « Мецниереба», Тбилиси,:
206с.
Мамаладзе Д. И. 1975. Морской плейстоцен Колхиды. « Мецниереба» ,
Тбилиси, с. 206.
Манукян Л.К. Флора и растительность Октоберянского прогиба ( юго-
западная часть Армянской ССР) по палинологическим данным .
Автореферат кандидатской диссертации. Ереван, с. 33.
Маргалитадзе Н.А. 1995. История голоценовой растительности Грузии.
«Мецниереба», Тбилиси, с.97.
Маруашвили Л.И., Мамацашвили Н.С., Хазарадзе Р. Д. 1975. Гордское
плейстоценовое озеро. Сообщ. АН Грузии,т. 79, № 3, с. 621-624.
Маруашвили Л.И., Мамацашвили Н.С., Чочиева К.И., Векуа А.К., Хазарадзе
Р.Д. 1991. Палеогеографические реконструкции. Грузия в
Антропогене. Изд. «Сакартвело», Тбилиси, с. 60-527.
Мейн С.В. 1987. Основы палеоботаники. « Недра», М., 402 с.
Меладен Г.К. 1967. Гиппарионовая фауна Аркнети и Базалети.
«Мецниереба», Тбилиси, с. 160.
Милановский Е.Е. 1968. Новейшая тектоника Кавказа. « Недра», М., 482 с.
Милановский Е.Е. 1977. Неотектоника и новейший вулканизм Кавказа.
Геология четвертичного периода. Ереван, с. 35-43.
Мчедлишвили Н.Д. 1963. Флора и растительность киммерийского века по
данным палинологического анализа. Изд. АН Грузии. Тбилиси 169с.
Мчедлишвили Н.Ш. 1964. Род Tsuga Carr. в плиоцене и плейстоцене
Западной Грузии. «Мецниереба», Тбилиси, 80с.
Мчедлишвили П.А. 1949. О меловой флоре Западной Грузии. Сообщ. АН
Грузии, Х, № 6, с. 346-349
Мчедлишили П.А. 1949а. Аналог Ер-айлан-дузской флоры на Кавказе.
Сообщ. АН Грузии, Х ,№ 9, с. 527-532.
Мчедлишвили П.А.1954. Новые данные о понтических растительных
остатках Грузии. ДАН СССР, т.96, №1. с. 185-187.
179
Мчедлишвили П.А. 1955. Новые данные о флоре коцахурского
горизонта.ДАН СССР, т. 100, №3, с. 537-539.
Мчедлишвили П.А. 1956. Новые данные о мэотической флоре Западной
Грузии. ДАН СССР, т.107, № 6, с. 888-890.
Мчедлишвили П.А., Мчедлишвили Н.Д. 1953. Этапы развития флоры
Восточной Грузии в сарматское время по данным спорово-
пыльцевого анализа. ДАН СССР, т. ХС1, №3, с. 621-623.
Невесская Л.А., Гончарова И.А., Ильина Л.Б., Парамонова Р.П., Ходкарян
С.О. 2003. О стратиграфической шкале неогена Восточного
Паратетиса. Стратиграфия. Геологическая корреляция, т. 11, №2, с.
3-26.
Нейштадт М.И., Хотинский Н. А., Девирц А.Л., Маркова Н.Г. 1965.
Имнатское болото. Палеогеография и хронология верхнего
плейстиоцена и голоцена. «Наука». М., с. 105-112.
Островский Е.Б., Измайлов Ю.А., Балабанов И.П. и др. Новые данные о
палеогеографическом режиме Черного моря в верхнем плейстоцене
и голоцене. Палеогеогрфия и отложения южных морей СССР.
«Наука», М., с. 131-140.
Палибин И.В. 1930.Верхнемеловая флора юго-восточного Закавказь. Изв.
Гл. геол-разв. управления , XLIX, 2, с. 905-911.
Палибин И.В. 1930а. Разведочные работы полевых партий геолого-
разведочного нефтяного Ин-та в 1928/29гг. Приложение к №3
«Нефтяное хозяйство», 53с.
Палибин И.В. 1931. Отчет о состоянии деятельности НГРИ за 1930 г. М.- Л.
с. 29-30.
Палибин И.В. 1935. Этапы развития флоры Прикаспийских стран со
времени мелового периода.Сов. Бот. №3,с. 10-50.
Палибин И.В. 1940. Открытие ископаемой меловой флоры в Западной
Грузии. Сообщ. АН Грузии, Грузинского филиала, 1,№6, с.435-438.
Палибин И.В., Цырина Т.С. 1934. Растительные остатки из акчагыльских
отложений южной Кахетии. Тр. НГРИ, вып.29 сер.А, с. 3-11.
Палибин И.В., Петрова Л.С., Цырина Т.С. 1934. Растительные остатки из
акчагыльских отложений Кила-Купровского нефтяного района
южной Кахетии. Тр. Нефтяного геол.-разв. Ин-та, вып. 29, сер. А,
с.16-24.
Панова Л.А.,Малигонова Е.Ю., Табачникова И.П. 1984. Миоспоры и
наннопланктон эоцен-олигоценовых отложений северного борта
Ахалцихской депрессии. Пыльца и споры в отложениях фанерозоя.
Тр. ВСЕГЕИ, нов. серия, т. 327, с. 74-93.
180
Принада В.Д. 1933. Юрские растения Ткварчельского угленосного бассейна.
Тр. Всесоюзного геол.-развед. объединения, НКПТ, вып. 261, с. 37.
Пурцеладзе Х.Н. 1977. Палинологическая характеристика мэотических
отложений Западной Грузии. Палинологические исследования в
Грузии. «Мецниереба», Тбилиси, с. 369-372
Пурцеладзе Х.Н. 1988. Палинологическая характеристика эоценовых
отложений Восточной Грузии (Тбилисский район). Отчет Ин-та
геологии АН Грузии им. А. Джанелидзе, Тбилиси, 42 с. (не
опубликованный).
Пурцеладзе Х.Н., Цагарели Н.Л. 1974. Мэотическая флора юго-западной
Грузии. «Мецниереба», Тбилиси,173 с
Радченко Г.П. 1963. Сем. Equisetaceae Rich., 1983. Основы палеонтологии,
М. с. 519-521.
Рамишвили И.Ш. 1969. Понтическая флора Западной Грузии по данным
палинологического анализа. «Мецниереба», Тбилиси, 132 с.
Рамишвили И.Ш. 1982. Среднемиоценовая флора Грузии по данным
палинологического анализа. «Мецниереба», Тбилиси, 138 с.
Ратиани Н.К. 1972. Миоценовая флора Джирхва. Тр. Сухумского бот. сада,
вып. ХVIII, с. 128-144.
Ратиани Н.К. 1972 а. Некоторые данные об акчагыльской флоре Малых
Ширак. Сообщ. АН Грузии, т. 68, №1, с. 241-244.
Ратиани Н.К. 1979. Плиоценовые и плейстоценовые флоры Западной Грузии
и их связь с современной флорой. « Мецниереба», Тбилиси, 236 с.
Рухадзе Л.П., Квавадзе Э.В., Шамба Т.К. 1988. Динамика растительности
окрестностей Эшерского городища (Абхазия). Известия АН Грузии,
сер. биол. т. 14,6. с.406-411.
Русишвили Н. 1990. Культурные растения из ранних поселений Грузии по
палеоэтноботаническим исследованиям. Автореферат диссертации.
Кишенев.
Салуквадзе Н.Ш. 2000. Вопросы стратиграфии среднего эоцена Кавказа и
Крыма. saqarTvelos mecnirebaTa akademia, a. janeliZis sax.
geologiuri institutis Sromebi, axali seria, nakv. 115, gv.
71-75
Самылина В.А. 1970. Гинкговые и чекановские (некоторые итоги и задачи
исследования). Палентологический журнал, №3, с. 114-123.
Сванидзе Ц.И. 1960. О возрасте ископаемой флоры листовых сланцев и
угленосной свиты Окрибы. Сообщ. АН Грузии, т.ХХУ, №5. с. 561-
565.
181
Сванидзе Ц.И. 1965. Ископаемая флора нижнеюрских отложений
окрестностей с. Шрома (Западная Грузия). Изв. Геол. Общ. Грузии.
т. 1У, вып. 2, с. 26-38.
Сванидзе Ц.И. 1969. Lycopsida, Sphenopsida и Pteropsida из среднеюрских
отложений Грузии. Сообщ. АН Грузии, т. 54, №2. с. 373-377.
Сванидзе Ц.И. 1970. Новые сведения о среднеюрской флоре Грузии. Сообщ.
АН Грузии, т.60. №3, с. 625-627.
Сванидзе Ц.И. 1970а. Новые данные о верхнеюрской флоре Грузии. Сообщ.
АН Грузии, т. 59, №2. с. 373-375.
Сванидзе Ц.И.1971. О возрасте флороносных отложений нижней юры
Дзирульского и Локского массивов. Тр. ТГУ А-2 (141), с. 165-169.
Сванидзе Ц.И. 1996. Раннеюрская флора Грузии и ее место среди
одновозрастных флор Евразии.Изд-во Тбилисского университета,
Тбилиси 234с.
Сванидзе Ц.И., Вашакидзе И.Г., Якобидзе Э.Б. 1983. Новые сведения о
батской флоре Грузии. Сообщ. АН Грузии, т.III, №1, с. 87-88.
Сванидзе Ц.И., Шарикадзе М.З. 1973. Новые данные о нижнемеловой флоре
южной и юго-восточной периферии Дзирульского массива. Сообщ.
АН Грузии. т. 70, №2,с.365-368.
Сванидзе Ц.И., Шенгелия Ф. К. 1979. Новые данные о флоре и
растительности среднеюрских отложений р. Магана. Сообщ. АН
Грузии, т.93, №3, с. 625-628.
Сванидзе Ц.И., Шенгелия Ф.К. 1987. К изучению анальцимового горизонта
окрестностей г. Кутаиси. Сообщ. АН Грузии, т. 125, №1, с. 73-76.
Сванидзе Ц.И., Якобидзе Э.Б.1979. Новые данные о юрских флорах Грузии
и вопрос их разграничения. Сообщ. АН Грузии, т. 95,№1, с. 109-112.
Свешникова И.Н. 1964. Представитель рода Cathaya из плиоценовых
отложений Абхазии. Палеонтологический журнал, №2,с. 125-131.
Семененко В. Н., Андреева-Григорович А. С., Маслун Н.В., Люльева С.А.
2009. Корреляция неогена Восточного Паратетиса с Международной
океанической шкалой по данным планктонных микрофоссилей.
Национальная Академия Наук Украины, Геологический журнал, 4, с.
9-27.
Синицын В.М. 1980. Природные условия и климат на территории СССР в
раннем и среднем кайнозое. Изд-во Ленинградского Университета,
103с.
Слука В.П. 1978. Торофонакопление и его роль в корреляции голоценовых
отложений. Литология и полезные ископаемые, №5, с. 123-127.
182
Схиртладзе Н.И. 1958. Постпалеогеновый эффузивный вулканизм Грузии.
Тр. Геол. ин-та АН Грузии, 18, 368 с.368.
Схиртладзе Н.И. 1964. Артвино- Болнисская глыба . Геология СССР, том Х ,
Грузинская ССР, Тбилиси, с. 42-43.
Тактакишвили И.Г. 1978. Эгрисский ярус-новая стратиграфическая единица
плиоцена Западной Грузии. Сообщ. АН Грузии, т. 90, №3, с. 737-740.
Тактакишвили И.Г. 1978а.Стратиграфическое деление эгрисского яруса
(плиоцен). Сообщ АН Грузии, т. 91, №2, с. 497-504.
Тактакишвили И.Г. 1984. Биостратиграфия плиоцена Западной Грузии.
«Мецниереба», Тбилиси, с. 136.
Тахтаджян А. Л. 1966. Основные фитохории позднего мела и палеогена на
территории СССР и сопредельных стран. Бот. журнал, т. 51, №9, с.
1217-1230.
Тахтаджян А.Л. 1974.Ископаемые цветковые растения СССР, т. 1,
Magnoliaceae – Euccomiaceae. «Наука», Ленинград, 188 с.
Тахтаджян А.Л. 1986. Высшие таксоны сосудистых растений, исключая
цветковые. Проблемы палеоботаники, «Наука», Ленинград, с. 135-
143.
Тахтаджян А.Л. 1987. Система Magnoliophytorum. «Наука», Ленинград,
439с.
Тахтаджян А.Л., Вахрамеев В.В., Радченко Г.П. 1963. Основы
палеонтологии. Голосемянные и покрытосемянные.Москва., 743.
Тесленко Ю.В. 1979. О тафономических исследованиях палеоботаников
Украины и Индии. Геол. журнал, т. 39, №6, с. 123-127.
Топчишвили М. В. 1969. Стратиграфия и фауна нижнеюрских отложений
Дзирульского массива. «Мецниереба», Тбилиси, 110с.
Топчишвили М.В., Ломинадзе Т.А., Церетели И.Д., Тодрия В. А,
Надареишвили Г. Ш. 2006. Стратиграфия юрских отложений Грузии.
Изд-во « Полиграфист», Тбилиси, 450 с.
Топчишвили М. В., Церетели И.Д., Ломинадзе Т.А., Тодриа В.А. 2011. К
вогпросу о келловейской трансгрессии. saqarTvelos erovnuli
muzeumi, sabunebometyveli da preistoriuli seqcia, 3,
Tbilisi, 118-126.
Трифонов В.Г., Караханян А.С. 2004. Геодинамика и история цивилизации.
« Наука», Москва.
Тумаджанов И.И., Гогичаишвили Л. К. 1969. Основые черты
послехвалынской истории растительности Иорской низменности
(Восточная Грузия). Голоцен, ХVII Конгресс ИНКВА. «Наука», М.,
с. 183-195.
183
Узнадзе М.Д. 1965., Неогеновая флора Грузии. «Мецниереба», Тбилиси,
с.180.
Узнадзе М.Д.1967. Некоторые данные об эоценовой флоре окрестностей г.
Ахалцихе Грузинская ССР). Сообщ. АН Грузии, т. 46, №1, с. 131-
134.
Узнадзе М.Д., Цагарели Е.А. 1979. Сарматская флора ущелья реки Дзиндза.
«Мецниереба», Тбилиси, 112 с.
Федоров П.В. 1978. Плейстоцен Понто-Каспия. «Наука», М. 160 с.
Харленд У.Б., Кокс А.В., Ллевеллин П.Г., Пиктон К.А.Г., Смит А.Г.,
Уолтерс Р., 1985. Шкала геологического времени. «Мир», м. 138с.
Хаин В.Е. 1984. Региональная геотектоника. «Недра», М. 341с.
Цагарели А.Л. 1980. О возрасте рельефа Кавказа. Дистанционное
зондирование. Междунар. геол. Конгресс, ХХУ1 сессия, М., с. 91-94.
Цагарели А.Л., Астахов Н.Е. 1971. Геологическая история и развитие
рельефа. Геоморфология Грузии «Мецниереба», Тбилиси, с. 541-544.
Церетели Д.В. 1966. Плейстоценовые отложения Грузии. «Мецниереба»,
Тбилиси, 582 с.
Церетели Д.В. 1977. Плейстоценовые отложения Грузии и проблемы их
дальнейшенго исследования. Геология четверитичного периода. К Х
Конгрессу ИНКВА, Ереван, с.17-25.
Церетели Д.В., Майсурадзе Г. М. 1980. К палеогеографии верхнего
плейстоцена Грузии. Бюлл. комиссии по изучению четвертичного
периода, №50, с. 116-122.
Челидзе Г.Ф. 1964. Западная зона погружения Грузинской глыбы и
Гурийская подзона Аджаро-Триалетской складчатой системы.
Геология СССР, т. 10, Грузинская ССР. «Недра», М., с. 308-324.
Челидзе Г.Ф. 1974.Морской понт Грузии. Тр. Геол. Ин-та АН Грузии, новая
серия, вып. 48, 216 с.
Челидзе Л.Т. 1970. Флора туфогенных отложений Вале. «Мецниереба»,
Тбилиси, 999с.
Челидзе Л.Т. 1972. Сарматская флора Кахетии. Сообщ. АН Грузии, т. 67,
№2, с. 501-503.
Челидзе Л.Т. 1979. Сарматская флора Картли. Сообщ. АН Грузии, т. 95, №2,
с. 473-475.
Челидзе Л.Т. 1987. Позднемиоценовая флора и растительность Закавказья.
«Мецниереба», Тбилси, 112 с.
Челидзе Л.Т., Квавадзе Э.В. 1983. Новые данные о мэотической флоре
Гурии. Сообщ. АН Грузии, т. 110, №3. с. 641-643.
184
Челидзе Л.Т., КвавадзеЭ.В. 1986. Ископаемые растения мэотических
отложений Абхазии. Сообщ. АН Грузии, т. 122, №1, с. 177-180.
Челидзе Л.Т. Квавадзе Э.В. 1987. Семейство Taxodiaceae в мэотической
флоре Западной Грузии. Сообщ. АН Грузии, т. 125, № 2, с. 426-427.
Чепалыга А.Л. 1987. Климатические события кайнозоя Паратетиса.
Климаты Земли в геологическом прошлом. «Наука», М. с, 214-225.
Чернюк А.В. 1986. Спорово-пыльцевые спектры иэ отложений низких
террас р.Кодори. Тр. Сухумского бот. сада, вып. ХХХ, с. 166-178.
Чочиева К.И. 1965. Флора и растительность чаудинского горизонта Гурии.
Тбилиси., 149 с
Чочиева К.И.1975. Хварбетский ископаемый лес. « Мецниереба», Тбилиси,
184с.
Чочиева К.И. 1980.Узунларская флора Цхалцминда. « Мецниереба «,
Тбилиси, 95 с.
Чочиева К.И. 1985. Ископаемые Taxodiaceae Колхиды. « Мецниереба»,
Тбилиси, 93 с.
Чочиева К.И., Мамацашвили Н.С. 1977. Данные спорово-пыльцевого
анализа о древнеэвксинской флоре. ДАН СССР. т. 235, №5, с, 1148-
1152.
Чочиева К.И., Мамацашвили Н.С., Имнадзе З.А., Китовани Т.Г. 1982. О
фауне и флоре древнеэвксинских отложений Гурии (Западная
Грузия). Сообщ. АН Грузии, т. 106, №3. с. 641-644.
Чочиева К.И., Мамацашвили Н.С., Гогичаишвили Л.К. 1991. История флоры
и растительности. Грузия в Антропогене. Изд.-во « Сакартвело»,
Тбилиси, с. 223-291.
Шатилова И.И. 1967. Палинологическая характеристика куяльницких,
гурийских и чаудинских отложений Гурии. Тбилиси, 113 с.
Шатилова И.И. 1974. Палинологическое обоснование геохронологии
верхнего плиоцена и плейстоцена Западной Грузии. « Мецниереба
«,с.93.
Шатилова И.И. 1982. Палинологические комплексы узунларских отложений
Гурии (Западная Грузия). Четвертичная система Грузии. «
Мецниереба», Тбилиси, с. 88-107.
Шатилова И.И. 1984. История развития позднеплиоценовой растительности
Западной Грузии. «Мецниереба», Тбилиси, 57с.
Шатилова И.И., Бадзошвили Ц.И. 1966. Новые данные о карангатских
отложениях Западной Грузии. Сообщ. АН Грузии, т. 43, №2, с. 405-
408.
185
Шатилова И.И., Мчедлишвили Н.Ш. 1980. Палинологические комплексы
чаудниских отложений Западной Грузии. « Мецниереба», Тбилиси,
93 с.
Шатилова И.И., Рамишвили И.Ш. 1990. Материалы по флоре и
растительности Грузии. «Мецниерба», Тбилиси, 232 с.
Шатилова И.И., Рухадзе Л.П., Мчедлишвили Н.Ш. 1999. Основные этапы
развития растительности и климата Западной Грузии в позднем
миоцене. Проблемы палеобиологии, вып. 1. Труды ин-та
палеобиологии АН Грузии,Тбилиси, с. 27-44.
Шатилова И.И., Рухадзе Л.П., Мчедлишвили Н.Ш., Махарадзе Н.В.,
Кипиани М.Г. 2000. Растительность и климат Западной Грузии в
миоцен-плиоценовое время. saqarTvelos mecnierebaTa
akademia, al. janeliZis sax. geologiuri institutis
Sromebi, axali seria, nakv. 115, gv. 181-188.
Шатилова И.И., Мчедлишвили Н.Ш. 2011. Палиностратиграфия
понтических отложений Западной Грузии. Проблемы стратиграфии
и корреляции фанерозойских отложений Украины. Материалы
ХХХIII сессии Палеонтологического общества НАН,Украина, Киев,
с. 109-111.
Шатилова И.И., Мчедлишвили Н.Ш. 2011а. Пыльца «неопределенного»
покрытосеменного растения в третичных отложений Грузии.
Проблемы современной палинологии. XIII Российская
палинологическая конференция, том II, палинология кайнозоя, с.
210-213.
Шенгелия Ф.К. 1976. О новом местонахождении отложений
евпаторийского горизонта в Западной Грузии. Сообщ. АН Грузии,
т.81, 3, с. 733-736.
Шенгелия Ф. К., Карашвили Б. Д., Сванидзе Ц. И. 1987. К комплексному
изучению макро-микрофлор угленосной свиты Ткибули. Сообщ.АН
Грузии, т.125, 1, с. 77-80.
Шилкина И.А. 1958. Ископаемые древесины Годердзского перевала.
Палеоботаника, вып. III, с. 127-179.
Щекина Н.А. 1979. История флоры и растительности Европейской части
СССР в позднем миоцене –раннем плиоцене. « Наукова Думка»,
Киев, 197 с.
Эристави М. С. 1952. Грузинская глыба в нижнемеловое время. Тр. Ин-та
геологии АН Грузии, серия геол. XVI(XI), с. 138-210.
Якобидзе Э.Б. 1980. Новые данные о флоре батских отложений Западной
Грузии. Сообщ. АН Грузии, т. 99, №2, с. 393-396.
186
Якобидзе Э.Б. 1981. Новые сведения о флоре и растительности батских
отложений Западной Грузии. Сообщ. АН Грузии, т. 104, №2, с. 397-
499.
Якобидзе Э.Б., Карашвили Б. Д., Сванидзе Ц.И. 1983. Новые данные о
макрофлоре и спорово-пыльцевом комплексе байосских отложений
Западной Грузии. Сообщ. АН Грузии, т. 110, №3, с. 545-548.
Ярошенко О.П. 1965. Спорово-пыльцевые комплексы юрских и
нижнемеловых отложений Северного Кавказа и их
стратиграфическое значение. « Наука», Москва, 108 с.
Ясаманов Н.А. 1980. Палеотермометрия юрского, мелового и палеогенового
периодов некоторых районов СССР. Бюлл. МОИП, отд. геол., т. 5,
вып. 3, с. 117-125.
Ясаманов Н.А. 1985. Древние климаты Земли. Гидрометиздат, Л., 293 с.
187
Connor S., Kvavadze E. 2008. Modelling Late Quaternary changes in plant
distribution, vegetation and climate using pollen data from Georgia.
Caucasus. Journal of Biogeography 36: 529-545.
Fedorov P.V. 1988. The problem of changes in the level of the Black Sea during
the Pleistocene. International Geology Review 30:635-641.
Gogichaishvili L.K. 1984. Vegetational and climatic history of the Western part
of the Kura River basin. In: Paleoclimates, paleoenvironments and human
communities in the Eastern Mediterranean region in later prehistory.
B.A.R. International Series, Oxford: 325-341.
Gogichaishvili L.K. 1990. Vegetation and human occupation in the lowlands and
foothills of Eastern Georgia in the Middle Holocene. In: Man’s role in the
shaping of the Eastern Mediterranean landscape. A.A. Baltema
Rotterdam: 265-269.
Grove J.M. 1997. The spatial and temporal variations of glaciers during the
Holocene in the Alps,Pyreness,Tatra and Caucasus. In:
Paleoklimaforschung/Palaeoclimate Research, Gustav Fischer
Verlag.Stuttgart-Jena-Lubeck-Ulm,:95-103.
Hansen S., Mirtskhulava G., Baster-Lamprichs K. 2007. Aruchlo: A Neolitic
Settlement Mound in the Caucasus. Neo-Lithics 1/07. The Newsletter of
Southwest Asian Neolithic Research.:13-19.
Jimenez-Moreno G., Abdul Aziz H., Rodriguez-Tovar F.J., Pardo-Iguzquiza E.,
Suc J.-P. 2007, Palynological evidence for astronomical forcing in Early
Miocene lacustrine deposits from Rubielos de Mora Basin (NE Spain).
Palaeogeography, Palaeoclimatology, Palaeoecology, 252:601-616.
Kedves M. 1974. Paleogene fossil sporomorphs of the Bakony Mountains. Part II,
Studia Biologica Hungarica, 13, Budapest:124p.
Kokolashvili I., Shatilova I. 2009. The preliminary results of palynological
investigations of Lower Sarmatian deposits of Kakheti.
Proceed.Acad.Sci.of Georgia, Biol.Ser.B, Vo.7, #1-2, Tbilisi:85-89.
Koreneva E.V., Kartashova G.G. 1978. Initial Report of the Deep Sea Drilling
Project, 42 (2):951-992.
Kvavadze E.V. 1997. The representative of the coprolitical study of mammals by
pollen analysis for solution of paleoecological and ethnological problems.
Actes du Congres Biochrom’97. Mem.Trav.E.P.H.E., Inst.Montpellier,
21:121-128.
Kvavadze E.V., Vekua A.K. 1993. Vegetation and climate of the Dmanisi Man
Period (East Georgia) from palynological data. Acta Paleobotanica,
Warszawa-Krakow, 33/(2):343-355.
188
Kvavadze E.V., Connor S.E. 2005. Zelkova carpinifolia (Pallas) K.Koch in
Holocene sediments of Georgia – an indicator of climatic optima. Review
of Palaeobotany & Palynology, 133: 69-89.
Kvavadze E., Narimanishvili G. 2006. An experimental approach to the
palynology of remains from Middle Bronze Age burials in Saphar-
Kharaba (southern Georgia). Abstr.of 7-th European Palaeobotany-
Palynology Conference, Prague: 77-78.
Kvavadze E., Narimanishvili G. 2006a. The remains of Gossipium, Linum and
sheep hairs as textile fibers of cotton, flax and wool in palynological
material from Bronze Age burials. Palyno-Bulletin, vol.4,1-4: 34-37.
Kvavadze E., Kachiani K., Pataridze N., Connor S. 2007. The results of
palynological investigation of Paravani kurgan. Proceed. Georgian Acad.
Scienc. B., vol.5,2:97-107.
Kvavadze E., Licheli V. 2009. The palaeocology and economics of Atskuri in
Medieval Period. Bull. of Georgian National Museum, Natural Sciences
and Prehistory Section 1:68-76.
Kvavadze E., Jalabadze M., Shakulashvili N. 2010a. Arguments indicating the
presence of wine in Neolithic pots from Georgia using the method of
palynological and chemical analysis. Proceedings of 33rd World
Congress of Vine and Wine 8th General Assembly of the OIV 20-25 Juny
Tbilisi.
Kvavadze E., Bilashvili K. 2010. Results of palynological studies of marine,
lagoon and other sediments from Black Sea area in Georgia. In. Collected
Papers of Institute of Watter Management, No 65, Tbilisi, pp. 235-239.
Kvavadze E., Narimanishvili G., Bitadze L. 2010b. Textile fibres of flax (Linum),
cotton (Gossipium) and animals wool as Non-Pollen-Palynomorphs in the
Late Bronze Age burials of Saphar-Kharaba, Southern Georgia.
Vegetation History and Archaeobotany, vol.19, No 5-6: 479-494
Kvavadze E., Chichinadze M., Bokeria M., Rusishvili N., Kacharava D.,
Akhvlediani D. 2010c. Environment and agriculture of ancient Vani
(Western Georgia) according to archaeobotanical and palynological data.
Abstract of 15th Simpozium of IWGE, Wilhelmshaven, Germany, p.55.
Kvavadze E., Kakhiani K. 2010. Palynology of the Paravani Burial Mound (Early
Bronze Age). Vegetation History and Archaeobotany, vol.19, No 5-
6:469-478.
Liu Geng-wu. 1985. Fupingopollenites gen.nov. and its distribution. Acta
Paleontologica Sinica, 24, 1: 64-70.
Liu Geng-wu. 1986. A Late Tertiary palynological assemblage from the Yaoshan
formation of Shanwang, Linju County, Shendong. Acta
Palaeobot.Palynol. Sinica, I: 65-84.
189
Maissuradze L., Koiava K., Spezzaferri S., Shatilova I., Mchedlishvili N.,
Shubitidze L., Strasser A. 2008. The microfaunistical and palynological
characteristic of Middle Sarmatian deposits of Eastern Georgia (Kartli).
Proceed.Georgian Acad.Sci., Boil.Ser.,B, Vol.6, # 1-2, Tbilisi:57-71.
Messager E., Belmecheris S., Grafenstein U., Nomade S., Voinchet P., Puand S.,
Ollivier V., Mgeladze A., Lordkipanidze D. 2011. Palaeoenvironmental
records of the last 13 ka in Lesser Caucasus:First data from Paravani Lake
(Javakheti, Georgia). Astracts of 18 Congress of INQUA, Bern.
Nagy E. 1969. Palynological elaboration the Miocene layers of the Mecsek
Mountains. Annals of Hungarian Geological Institute, 52(2), Budapest:
417p.
Nagy E. 1985. Sporomorphs of the Neogene in Hungary. Geologica Hungarica,
Ser. Palaeontologica, 47, Budapest: 471p.
Nagy E. 1992. A comprehensive study of Neogene sporomorphs in Hungary.
Geologica Hungarica, Ser.Palaeontologica, 53, Budapest: 379p.
Nakhutsrishvili G.S. 1999. The vegetation of Georgia (Caucasus). Braun-
Blanquetia, 15:1-68.
Planderova E. 1990. Miocene microflora of Slovak Central Paratethys and its
biostratigraphical significance. Dionyz Stur Inst.Geology, p.145
Ramezani E., Mohamad R., Mohadjer M., Knapp H.-D., Ahmadi H., Joosten H.
2008. The Late-Holocene vegetation history of the Central Caspian
(Hyrcanian) forest of northern Iran. The Holocene, 18, 2:307-321.
Rossignol-Strick M. 1973. Pollen analysis of some sapropelic layers from the
Deep-Sea floor of the Eastern Mediterranean. Initial Report of the Deep
Sea Drilling Project, 13 (2): 971-975.
Shatilova I., Rukhadze L., Mchedlishvili N. 1998. The Palynostratigraphy of
Egrissian (Kuyalnician) stage of Western Georgia. Bull.Georgian Acad.
of Sci. 157, 2: 339-342.
Shatilova I., Stuchlik L. 2001. On the history of the development of the family
Hamamelidaceae in Eurasia. Paleontographica, Abt.B, Bd.259: 235-244.
Shatilova I., Rukhadze L., Mchedlishvili N., Kipiani M. 2001. On stratigraphical
subdivision of Middle Pontian deposits of Western Georgia based on the
pollen data. Bull.Georgian Acad.Sci., 163, 1: 189-191.
Shatilova I.I, Rukhadze L.P., Mchedlishvili N.Sh., Makharadze N.V. 2002. The
main stages of development of the Western Georgia vegetation and
climate during the Kimmerian Age on the basis of pollen data.
Bull.Georg.Acad.Sci., Vol.165, # 1, Tbilisi:172-174.
Shatilova I., Rukhadze L., Mchedlishvili N. Makharadze N. 2002a. The main
stages of the development of vegetation and climate of Western Georgia
190
during the Gurian (Eopleistocene) time by the pollen records.
Bull.Georg.Acad.Sci., Vol.166, # 3, Tbilisi: 171-175.
Shatilova I., Rukhadze L., Mchedlishvili N. 2004. The flora, vegetation and
climate of the Sarmatian age of Western Georgia. Bull.Georgian
Acad.Sci., Vol.169, #2, Tbilisi:417-419.
Shatilova I., Rukhadze L., Mchedlishvili N. 2004a. On the use of landscape-
phytocenological method for the restoration of vegetation and climate of
mountain regions (on the example of Colchis). Bull.Georgian Acad.Sci.,
Vol.169, # 3, Tbilisi:623-625.
Shatilova I.I, Rukhadze L.P., Mchedlishvili N.Sh., Makharadze N.V. 2004b. The
results of paleobotanical investigations of Sarmatian deposits of Western
Georgia. Transact.of Georg.Acad.Sci. A.Janelidze Geolog.Inst.,
New.Ser.,Vol.119, Tbilisi:391-399.
Shatilova I.I, Rukhadze L.P., Mchedlishvili N.Sh., Makharadze N.V. 2005. The
vegetation and climate of Western Georgia in Egrissian (Late Pliocene)
time. Bull.Georg.Acad.Sci., Vol.171,#1, Tbilisi:171-175.
Shatilova I., Rukhadze L., Mchedlishvili N. 2006. The vegetation and climate of
Chaudian Age of Western Georgia. Vakhushti Bagrationi Inst.of
Geograghy, Proceedings New Ser. 1(80), Tbilisi:132-141.
Shatilova I.I, Rukhadze L.P., Mchedlishvili N.Sh. 2007. Pontian flora, vegetation
and climate of Western Georgia. In: Problems of Paleobiology, V.II,
Georg.Nat.Museum, Inst.of Paleobiology, Tbilisi:24-36.
Shatilova I., Mchedlishvili N. 2007. The representatives of family
Hamamelidaceae from Cenozoic flora of Georgia.
Proceed.Georg.Acad.Scien., Biol.Ser.B, Vol.5, #.2, Tbilisi:79-96.
Shatilova I., Mchedlishvili N. 2007a. The paleobotanical characteristic of
Kimmerian deposits of Western Georgia. Proceed.Georgian Acad.Sci.,
Biol.Ser.B, Vol.5, # 3-4, Tbilisi:66-79.
Shatilova I., Maissuradze L., Koiava K., Mchedlishvili N., Rukhadze L.,
Spezzaferri S., Strasser A. 2008. Foraminifers and palynomorphs in the
Sarmatian deposits of Kartli (Eastern Georgia): stratigraphical and
paleoclimatological implications. Proceed.Georgian Acad.Sci.,
Biol.Ser.,B, Vol.6, #3-4, Tbilisi:65-76.
Shatilova I., Rukhadze L., Mchedlishvili N. 2008a. The results of paleobotanical
investigations of Meotian deposits of Western Georgia. In: Problems of
Paleobiology, Vol.III. Georg.Nat.Museum, Inst.of Paleobiology,
Tbilisi:23-34.
Shatilova I., Maissuradze L., Rukhadze L., Mchedlishvili N., Koiava K.,
Spezzaferri S., Strasser A. 2009. Bioevents on the territory of Georgia
during the Late Cenozoic as evidenced by foraminifers and palynomorphs
Proceed.Georg.Acad.Scienc., Biol.Ser.B, Vol.7,No1-2, Tbilisi: 90-109.
191
Shatilova I., Mchedlishvili N. 2009. The pollen of genus Fupingopollenites in the
Cenozoic deposits of Georgia. Bull.Georg.Acad.Sci., Vol.3, # 3, Tbilisi:
153-157.
Shatilova I., Mchedlishvili N., Kokolashvili I. 2010. Palynological investigations
of Sarmatian Deposits of Mtskheta District (Kartli, Eastern Georgia).
Bull.Georg.Acad.Sci., Vol.4,#2, Tbilisi:165-171.
Shatilova I., Rukhadze L., Mchedlishvili N. 2010a. The stages of development of
vegetation and climate of Western Georgia during the Middle and Late
Pleistocene. Georgian National Museum. Proceed.of the Natural and
Prehistoric Section, Tbilisi, #2,: 75-81.
Shatilova I., Mchedlishvili N. 2011. The results of paleobotanical investigation of
Eocene deposits of Georgia. Georgian National Museum. Proceed.of the
Natural and Prehistoric Section, Tbilisi, #3, 127-131.
Shatilova I., Mchedlishvili N. 2011a. The Pollen of Genus Disanthus
(Hamamelidaceae) from Sarmatian and Meotian Deposits of Georgia.
Bull.Georg.Acad.Sci.,vol. 5,1: 139-142.
Shatilova I.,. Kokolashvili I. 2011. The flora and vegetation of Eastern Georgia in
the Sarmatian. Proceedings of the Georgia Academy of Sciences, vol.9,
No. 1-4: 64-71.
Thiele-Pfeiffer H. 1980. Die Miozäne Mikroflora aus dem Braunkohlentagebau
Oder bei Wackersdorf/Oberpfaiz. Palaeontographica, Abt.B, 174: 95-224.
Tvalchrelidze M., Lebanidze Z., Jaoshvili G. 2004. Eustatics of the Black Sea and
sedimentation peculiarities during the last 20 000 years (Georgian sector
of the Black Sea). Proceed.of Geological Institute, Georgian Academy of
Sciences, new series 119: 656-670.
Venzo S. 1964. The boundary between Pliocene and Pleistocene in Italy.
Bull.Commit.Invest.of Quaternary Period, #29: 15-34.
Zohary D., Hopf M. 1993. Domestication of Plants in the Old World. Oxford,
Clarendon Press.
192
saqarTvelos mecnierebaTa erovnuli akademiis stamba
Tbilisi
2012
rusTavelis gamz. 52