Studijų laikais veido-žandikaulio chirurgijos ciklas mums užtruko vos pusantros savaitės, neurochirurgijos vos savaitę, ortopedijos gal dvi. Odontologijos pradmenų mes neturėjome visai.

Mes daug šnekame apie diskų išvaržas, sąnarių skausmus. Bandome tvarkyti problemas nuo uodegos. Dauguma žmonių turi diskų išvaržas, tačiau nevisiems jos būna simptominės. Labai dažnai skausmą sukelia ir žmogų invalidizuoja artrozė (sąnario nusitrynimas, sukaulėjimas), tačiau kokios to atsiradimo priežastis iki šiol neįrodyta ir efektyvaus gydymo nesugalvota. O problemos esmė slypi mano pirmame sakinyje. Mes matom žmogų sistemomis, bet ne kaip bendrą vienetą. Kiekvienas žinome savo sritį ir stumdom pacientus iš vieno kabineto į kitą.

Štai vienas pavyzdžių, kodėl aš norėčiau, kad savo laiku studijuojant mediciną man būtų dėstoma odontologija.

Kaip jau buvo daug šnekėta, kūnui reikalingas balansas. Vienas iš balansuoto kūno požymių yra teisinga laikysena. Nes, kaip žinia, kai laikysena pakrypsta, atsiranda papildoma apkrova kaulų-raumenų sistemoje, kas baigiasi skausmais ir ligomis.

Vienas ašinių laikysenos sąnarių yra smilkininis žandikaulio sąnaris. Per šį sąnarį yra atliekama daug judesių (kramtymas, burnos atvėrimas, šoniniai žandikaulio judesiai, smakro atsikišimas į priekį ir įtraukimas).

Pas žmogų su geru sąkandžiu bei su teisingu smilkininių-žandikaulių sąnarių balansu, apatinis žandikaulis kartu su prie jo besijungiančiais raumenimis balansuoja visą kūną.  Abu sąnariai turėtų veikti sinchroniškai. Tačiau retas žmogus gali pasigirti idealiu sąkandžiu, teisingai augančiais dantimi, taip pat neretai išlieka įtampos po odontologinių procedūrų. Net menkiausi pasikeitimai gali sukelti šių sąnarių disbalansą. O didesnės šio sąnario problemos, kurios pasireiškia sąnario uždegimais, sąnario traškėjimu, skausmu, negalėjimu išsižioti, turi dar daugiau įtakos laikysenai.

Pabandykite išstumti apatinį žandikaulį į priekį. O dabar pajudinkite į šonus, patraukite į save. Ar jaučiate kaip keičiasi kaklo raumenų tonusas? Įsivaizduokite, kad esant apatinio žandikaulio dispozicijai, raumenys turėtų būti įtampoje visą laiką. Dėl tokios pastovios apkrovos atsiranda trigerinių (skausmingų) taškų raumenyse, vėliau skausmas tampa pastovus, atsiranda galvos skausmai, nuotaikos svyravimai (nes kaip žinia, apatinis žandikaulis įtakoja ir mimikos raumenis, mimikos raumenys siunčia informaciją apie savo padėtį tiesiai į smegenų centrus, taigi jų įtempimas duoda nervų sistemai ženklą, kad kažkas negerai ir reikia jaudintis).

Dėl tų pačių raumenų įtampų ir pakinta viso kūno balansas, o su juo ir laikysena. Pakitus laikysenai, apsiranda apkrovų ir… toliau jau viską žinote.

Tiesa, šioje vietoje reikėtų pasakyti, kad yra ir atbulinis ryšis. Kai raumenų įtampos, vadinamas miofascijinis disbalansas, sukelia veido-žandikaulio srities problemų. Labai dažnai netaisyklingas dantų dygimas, blogas sąkandis ir smilkininio žandikaulio sąnario artrozė yra miofascijinio disbalanso pasekmė. O kas buvo ankščiau, žandikaulio dispozicija ar raumenų įtampos, reikia palikti spręsti minkštųjų manualinių technikų specialistui. Bet nepriklausomai, kas atsirado ankščiau, manualinė korekcija gerina situaciją.

O čia dar pavyzdis kaip susiję smilkininis žandikaulio sąnaris ir dubens kaulų raiščiai. Coach Charles R. Poliquin Demonstrating Kinetic Chain Enhancement techniques.