Dividendai žemės ūkio kooperatyvams – ir džiaugsmas, ir galvos skausmas

Dividendų mokėjimas yra vienas iš rodiklių, kad žemės ūkio kooperatyvai veikia sėkmingai ir susibūrusiems ūkininkams pavyksta uždirbti daugiau pelno. Tačiau daugelis kooperatyvų išmokėti dividendus atsisako dėl tos pačios priežasties – didesnio būsimo pelno.

Dividendus moka sustiprėję

2007 m. įsikūręs žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Joniškio aruodas“ vienijantis 93 narius, kurie dirba apie 16 tūkst. ha žemės, savo nariams dividendus moka. Anot generalinės direktorės Juritos Zubauskienės, pagal kooperatyvo pajininkų susitarimą valdyba šį klausimą kasmet pateikia susirinkimui ir jis nusprendžia, kaip elgtis su dividendais.

„Nuo pat įsikūrimo kooperatyvas dirbo pelningai, tačiau dividendai pajininkams buvo pradėti mokėti tik praėjus 7–8 metams nuo įsteigimo. Veiklos pradžioje vyko plyno lauko statybos, daug pinigų reikėjo investicijoms, o pajinių įnašų neužteko, kad būtų užtikrintas normalus investicijų tempas, todėl dividendų mokėjimo buvo atsisakyta. Praėjus šiam kūrimosi etapui ir sukaupus pakankamą kooperatyvo kapitalo dalį, dividendus nuo uždirbto pelno mokame kasmet“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo J. Zubauskienė. „Joniškio aruodo“ vadovė pabrėžė, kad kooperatyvo veikla neapsiriboja vien tik kapitalo grąža: ar tai būtų išmokama kaip dividendai, ar kaupiamas kaip įmonės kapitalas, didėjant nuosavo kapitalo dydžiui. „Kooperatyvas teikia daug kitų privalumų, susijusių su ūkininkų veikla“, – tvirtino pašnekovė.

Pasitikėjimas ir sutarimas

ŽŪK „EKO tikslas“ vadovas Mindaugas Petkevičius pasakoja apie priešingą kooperatyvo narių apsisprendimą dėl dividendų. „Viskas priklauso nuo narių pasirinkimo. Nariai savo valią pareiškia balsuodami ataskaitiniame susirinkime. Mūsų kooperatyvo nariai pinigų dividendams nėra linkę skirti. Didžioji jų dalis yra apyvartoje, tai per ją proporcingai ir išmokama didžioji dalis pelno. Likusi dalis nukreipiama į rezervinio kapitalo ir investicinį fondus“, – ŪP teigė M. Petkevičius. Pasak jo, kai prieš 15 metų susikūrė kooperatyvas ir nariai sunešė pajinius įnašus, buvo mokami dividendai. Paskui, išplėtus veiklą ir sustiprėjus, po truputį dividendų atsisakyta. „Nariai nekaupia pajų, patys nedidina pajinio įnašo, todėl jiems kaip ir nėra tikslo prašyti dividendų“, – tikino ŽŪK „EKO tikslas“ vadovas.

Jo nuomone, svarbu, kad tarp kooperatyvo narių ir administracijos vyktų bendravimas, būtų pasitikėjimas ir bendras sprendimas, o kai to nėra – vieni nuo kitų atitolsta ir prasideda problemos. Beveik ketverius metus veiklą vykdantis ŽŪK „Radviliškio aruodas“ dividendų taip pat nemoka. „Toks buvo ūkininkų sumanymas nuo pat kooperatyvo įsteigimo pradžios: 5 metus nemokėti, o juos kaupti. Už sukauptas lėšas perkame trąšas, sėklas ir kitas veiklai vystyti reikalingas prekes. Kai turime savų pinigų, nereikia skolintis, tąsyk mūsų derybinės pozicijos daug stipresnės“, – sako kooperatyvo direktorius Renatas Lemežis.

Mokėjimo nepraktikuoja

„Mūsų kooperatyvo veikla prasidėjo prieš 16 metų, kai septyni smulkūs Kupiškio rajono Salamiesčio ir Bakšėnų kaimų ūkininkai įsteigė kooperatyvą“, – su kooperatyvo įsteigimo pradžia ir tikslais supažindino ŽŪK „Pieno puta“ direktorė Juratė Dovydėnienė.

Prieš kurį laiką „Pieno puta“ buvo vienas skaitlingiausių kooperatyvų šalyje ir vienijo beveik 800 narių. Šiuo metu bendradarbiauja kiek daugiau nei 600 ūkininkų.

„Pagrindinės priežastys, lėmusios narių skaičiaus sumažėjimą kooperatyve, yra karvių bandų skaičiaus mažėjimas ir vyresnio amžiaus ūkininkų pasitraukimas iš ūkininkavimo. Džiaugiamės, kad beveik nėra tokių ūkininkų, kurie iš kooperatyvo išeitų dėl jų lūkesčių neatitinkančios veiklos. „Pieno putą“ dažniausiai palieka tik pasitraukiantys iš ūkininkavimo asmenys, o jų vietas kasmet užima nauji nariai“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė J. Dovydėnienė. Anot jos, pačioje veiklos pradžioje kooperatyvas mokėjo dividendus iš uždirbto nepaskirstytojo pelno. Vėliau narių atstovai visuotinio susirinkimo metu nusprendė kitaip. Dabar kooperatyvas laikosi nuostatos nekaupti didelio pelno ir viską išmokėti per pieno kainą. Tačiau visada apsvarstoma, ar nereikia kokių nors investicijų. Jeigu jų reikia, pelnas paliekamas investicijoms. Kita dalis uždirbto pelno išmokama ūkininkams, kai jie pasitraukia iš pienininkystės ir jiems sugrąžinamas pajus.

„Dividendų išmokėjimo nelabai praktikuojame, esame linkę padidinti pieno kainą, o uždirbtą pelną metų pabaigoje skiriame investicijoms. Žinoma, smagu gauti ir dividendų, bet gerai ir kiekvieną mėnesį daugiau gauti už pieną“, – kalbėjo J. Dovydėnienė.

Skaičiuoja nepasibaigus metams

Anot ŽŪKB „Pieno gėlė“ direktoriaus Rolando Jurkaus, praėję metai buvo permainingi. Kad buvo labai blogi pieno ūkiams, negalima pasakyti. Valstybė prisidėjo prie pajamų išlaikymo, o šiek tiek pakilusios pieno supirkimo kainos padėjo sušvelninti buvusį kritimą ir palaikyti ūkininkų pajamas. Trečią dešimtmetį šiemet pradėjęs skaičiuoti kooperatyvas turi beveik 500 narių. Jų yra buvę beveik dvigubai daugiau, tačiau, smulkiesiems ūkininkams pasitraukus iš aktyvios veiklos ir sustambėjus ūkiams, narių skaičius sumažėjo.

„Jau ne vienus metus esame pasirinkę tokį variantą – uždirbtą pelną suskaičiuojame dar nesibaigus metams ir jį pasidalijame su kooperatyvo nariais. Taip mes išvengiame mokestinių pančių, juk niekas mums nedraudžia padidinti pieno kainos ir džiaugtis pelnu. Kuo daugiau ūkininkas realizuoja pieno per kooperatyvą, tuo daugiau gauna pelno. Už praėjusius metus išmokėjome po 0,78 ct už kiekvieną per metus supirkto pieno kilogramą“, – pasakojo kooperatyvo „Pieno puta“ vadovas R. Jurkus. Jis pastebėjo, kad, be kainų kritimo, kitas iššūkis buvo pandemija, sudariusi rimtų pieno supirkimo trikdžių, reikėjo rūpintis ir darbuotojų sauga, psichologiniais dalykais, padėti įveikti nusivylimą.

Nėra iš ko mokėti

„Nemokame jokių dividendų, nes praėję metai buvo sunkūs“, – ŪP tvirtino ŽŪK „Baltic Cattle“ vadovas Alvydas Pečiulaitis. Jo teigimu, šiais metais kol kas lengviau nei praėjusiais. Pernai gegužę, atšaukus karantiną, rinka buvo visiškai sustojusi. Ji atsigavo maždaug spalį, todėl nėra iš ko mokėti dividendų. Visą uždirbtą pelną kooperatyvas pasilieka apyvartinėms lėšoms. „Mūsų kooperatyvas yra antro lygmens. Apyvartinės lėšos labai reikalingos ir joms skiriamas prioritetas. Pirkdamas galvijus iš Lietuvos augintojų, niekas nenori laukti, kol pinigai suvaikščios. Ūkininkai nori, kad būtų atsiskaitoma kuo greičiau, o iš bankų lengvai nepasiskolinsi“, – apie apyvartinių lėšų poreikį kalbėjo A. Pečiulaitis. Anot jo, „Baltic Cattle“ pandeminis laikotarpis yra skaudus, nes užsakovai negali atvykti ir atsirinkti gyvulių, tenka juos fotografuoti ir filmuoti. „Tačiau verslą su vaizdo įrašais ir nuotraukomis vystyti sudėtinga“, – pripažino A. Pečiulaitis. Vos trečius metus skaičiuojančio ŽŪK „Jukagros“ vadovas Justinas Milius sakė, kad kol kas dividendų taip pat nemokėjo. „Nesame numatę, kiek metų nemokėsime dividendų, spręsime pagal situaciją. Pirmi metai derliaus prasme nebuvo lengvi. Pernykščiai gal kiek leido atsikvėpti, tačiau kol kas esame numatę kaupti kapitalą“, – kalbėjo J. Milius. ŽŪK „Jukagros“ vienija Jonavos, Ukmergės, Kaišiadorių ir Širvintų rajonų žemdirbius.

Skatina tiesioginį pardavimą

2009 m. įsteigtas ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ – nėra tradicinis žemės ūkio kooperatyvas. „Jis buvo įsteigtas kaip juridinis asmuo, kuris galėtų plėtoti, administruoti mobiliųjų ūkininkų turgelių judėjimą“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ administracijos vadovas Mindaugas Maciulevičius.

„Lietuviško ūkio kokybė“ organizuoja mobiliuosius turgelius ir su prekybos tinklu „Maxima“ įgyvendina bendrą projektą „Linkėjimai iš kaimo“, kuris atveria galimybę ūkininkams ir mažoms įmonėms tiekti savo produkciją. Vis didesnį populiarumą įgyja ir daugelyje Lietuvos miestų veikiančios ūkininkų produkcijos parduotuvėlės „Kraitė“.

„Dividendų savo nariams nesame nė vienus metus išmokėję. Mums valdyba suformavo tikslą dirbti nenuostolingai. Jei sukaupiame pelno, mažinami įkainiai arba jį investuojame į tolesnę plėtrą“, – sakė M. Maciulevičius, pridurdamas, kad krautuvėlės „Kraitė“ steigiamos būtent iš daugelį metų neišmokėtų dividendų. Anot jo, tai – socialinis verslas: pajininkai dividendų neišsimoka, tačiau grąžą gauna. „Lietuviško ūkio kokybė“ jungia 12 kooperatyvo narių, kurie dalyvauja valdymo veikloje, priima sprendimus ir yra atsakingi už tvarką, plėtrą ir kitas sritis. Tačiau šioje veikloje dalyvaujančių ūkininkų yra daugiau kaip 400 – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose šalies kraštuose. „Ūkininkui, norinčiam prekiauti mobiliuosiuose turgeliuose, nėra prievolės tapti kooperatyvo nariu. Paslaugos ir nariams, ir ne nariams – vienodos. Mes siekiame skatinti tiesioginius pardavimus, populiarinti lietuviško ūkio kokybę, padėti ūkininkams. Kasmet vis gausėja ūkininkų, norinčių parduoti produkciją per mūsų kooperatyvą“, – džiaugėsi M. Maciulevičius.

Tarsi savotiškas stabdis

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos (LŽŪKA) „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas dividendų mokėjimą vadina absurdu. „Kažkada buvo laikas, kad dalį pelno skyrėme pajiniams įnašams didinti, bandėme mokėti dividendus, tačiau pastaruoju metu to atsisakėme. Pienininkams dividendų nemokame, nes jie apmokestinami du kartus. Tai absurdas“, – įsitikinęs J. Kuzminskas, aiškindamas, jog, jei kooperatyvas dirba pelningai, jis metų gale ūkininkams išmoka dividendus, už kuriuos šie turi atseikėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Paskui išmokėti dividendai ūkininkui įskaičiuojami į pajamas ir, jei jis dirba pelningai, metų pabaigoje jam atskaitoma dar 15 proc. Taip susidaro dvigubas apmokestinimas. „Mes niekaip neišsprendžiame šio klausimo“, – apgailestavo LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ pirmininkas.

„Todėl stengiamės dividendų nemokėti. Jeigu reikia pasilikti dalį pelno investicijoms – pasiliekame, jei ne – išmokame už žaliavą, kad išvengtume dvigubo apmokestinimo. Tai kooperacijos stabdis, nors niekas nenori to pripažinti.

Praėjusių metų pradžioje buvo didžiulis nuosmukis, turėjome didžiulį minusą. Tik antroje metų pusėje viskas pradėjo atsigauti ir metų pabaigoje, situacijai pasitaisius, atsirado galimybė ūkininkams už pieną išmokėti daugiau. Tiek, kiek reikėjo, pasilikome investicijoms, o dividendų nemokėjome“, – ŪP sakė J. Kuzminskas.

Rita KRUŠINSKAITĖ

ŪP korespondentė

2021-04-23