Savivaldybė nusprendė užbaigti tokį panevėžiečių grūdinimąsi: radiatoriai butuose vėl šyla. Kaip pavasaris suvedžiojo šilumos vartotojus ir valdžią?
Vidutinei paros temperatūrai laikantis žemiau dešimties laipsnių šilumos, daugiabučių gyventojai tapo vieni kitų įkaitais. Atnaujinusi šildymo sezoną švietimo įstaigose, Savivaldybė daugiabučiams paliko galimybę patiems pasirinkti, šildytis ar ne.
Nors gyventojai guodžiasi dar niekada taip nešalę – butuose termometrų stulpeliai tepakyla iki 12–14 laipsnių, bendrovės „Panevėžio energija“ duomenimis, Panevėžyje iš daugiau nei 700 daugiabučių savo noru šildėsi vos penkios dešimtys.
Vakar Savivaldybė nusprendė nutraukti tokį panevėžiečių grūdinimąsi. Administracijos direktoriaus Tomo Juknos įsakymu šildymo sezonas pratęstas visiems vartotojams. Daugiabučiai gyvenamieji namai ir toliau gali būti nešildomi, tačiau tam pirmininkai turės surinkti daugiau nei pusės butų savininkų parašus.
Suvedžioti pavasario
Apgaulingi šiųmečio balandžio orai suvedžiojo ir gyventojus, ir savivaldybes. Šildymo sezonas Panevėžyje nutrauktas balandžio 11-ąją. Praėjusiais metais panevėžiečiai baigė šildytis kur kas vėliau – balandžio 29-aja, o 2014-aisiais butuose radiatoriai šilo iki balandžio 23-iosios.
Sutaupyti ankstyvo pavasario sąskaita miestui vis tiek nepavyko. Savivaldybei sulaukus skundų dėl darželiuose ir mokyklose šąlančių vaikų, administracijos direktoriaus Tomo Juknos įsakymu prieš savaitę šildymo sezonas pratęstas švietimo įstaigose.
„Gavome keletą pranešimų, kad šalta ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose. Daugiausia būta nusiskundimų dėl žemos temperatūros „Žemynos“ mokykloje, kur vaikai treniruojasi baseine“, – „Sekundei“ teigė T. Jukna.
Nors, anot direktoriaus, gyventojų skundų dėl žemos temperatūros butuose Savivaldybė nebuvo gavusi, vis dėlto vakar nuspręsta šildymą įjungti ir daugiabučiuose. Tokį sprendimą valdžia motyvuoja žemiau nei 10 laipsnių nukritusia vidutine paros temperatūra.
Taisykles diktuoja dauguma
Palikta galimybė patiems apsispręsti dėl šildymo supriešino daugiabučių gyventojus.
„Panevėžio energijos“ duomenimis, iki Savivaldybei atnaujinant šildymo sezoną, mieste radiatoriai šilo maždaug 46-iuose daugiabučiuose. Bendrovės Abonentų tarnybos viršininkas Vidmantas Žalkauskas apgailestauja, kad kai kuriems namams teko šalti pritrūkus vos kelių parašų.
„Viename 45-ių butų name pirmininkas surinko 21-ą parašą – jiems pritrūko tik dviejų parašų, kad būtų įjungtas šildymas. Jei šildymo sezonas nebūtų buvęs nutrauktas, namas būtų šildomas, o kai paliko nuspręsti butų savininkų daugumai, žmonės šalo“, – paradoksą mato V. Žalkauskas.
Šilumininkės atstovas mano, kad gyventojai, pasiryžę esant vėsiems ir drėgniems orams vis dėlto pataupyti šilumos sąskaita, ne išlošia, o tik patiria nuostolį.
„Esant tokiems orams nešildomo namo sienos drėgsta, pelija, butuose šalta, jaučiama drėgmė. Įjungtas šildymas tokį pavasarį yra ne komfortas, o normalios gyvenimo sąlygos. Jų atsisakę žmonės daugiau pinigų išleis vaistams, nei sumokėtų už šildymą“, – mano V. Žalkauskas.
Butuose kaip lauke
Panevėžiečiai guodžiasi porą savaičių buvo verčiami grūdintis. Statybininkų g. gyvenančios Romos Matveičik teigimu, jos bute pirmajame aukšte net dieną termometras nepakyla aukščiau 14-os laipsnių.
„Gyvename kaip blokados sąlygomis 1990-aisiais. Bute šalta, šildytuvus jungtis brangu, niekas nekompensuos sąskaitos už elektrą. Šilčiausia vieta vonia – vaikai kai sušąla, eina prie gyvatuko rankų pasišildyti“, – pasakoja du mažamečius auginanti R. Matveičik.
Daugiabučių namų bendrijų pirmininkai pripažįsta, jog porą savaičių, kol Savivaldybė buvo nutraukusi šildymo sezoną, jiems teko laviruoti tarp priešiškų barikadų: vieniems gyventojams besipiktinant dėl šalčio ir drėgmės butuose, kiti kategoriškai atsisakydavo pasirašyti už įjungiamą šildymą.
„Ne iš vieno kaimyno girdėjau nusiskundimų, kad šalta, bet kai visose laiptinėse iškabinau skelbimus apie renkamus parašus dėl šildymo, pasirašyti atėjo tik du, o reikia bent 36-ių parašų. Ir man šalta, pati mielai pasirašyčiau“, – pasakojo Vilties g. 6-ojo namo bendrijos pirmininkė Enrika Vitonienė.
Pasak jos, pastarosiomis dienomis gyvenimo sąlygos daugiabutyje buvo nenormalios. Miegamajame, kurio langai į vakarus, pasak E. Vitonienės, laikosi vos 12 laipsnių šiluma, kituose kambariuose kiek šilčiau – iki 14-os laipsnių.
„Kai žiemą butuose temperatūra nukrenta iki 16-os, visi puola piktintis, kad šalta, o dabar vos 14-iolika laipsnių ir gerai“, – stebisi bendrijos pirmininkė.
Renkasi grūdintis
Iškęsti šaltą pavasarį Vilties g. 6-ojo gyventojams sunku ir dėl specifinės šio daugiabučio šildymo sistemos – voniose nėra gyvatuko, jo vietoje – šalti radiatoriai.
„Kai ir lauke, ir bute šalta, išsidžiovinti skalbinius sunkiai įmanoma. Keletą dienų kaba, kol išdžiūva“, – pasakojo E. Vitonienė.
Nors šiluma pavasaris nelepina, šildymo nepageidavo ir penkiaaukščio Marijonų g. 33-iojo gyventojai. Bendrijos pirmininkė Jadvyga Mieliauskienė sako perėjusi visus butus šiaurinėje namo pusėje: iš pusės daugiabučio šildymą įjungti pageidavo tik dviejų butų savininkai.
„Kol kas nėra pretenzijų įjungti šildymą. Mūsų name dauguma gyventojų – prailgintos jaunystės damos“, – juokavo J. Mieliauskienė.
Jos pačios kampiniame kambaryje iš vakarų pusės termometras rodo vos 15-iolika, pietinėje pusėje kur kas šilčiau – iki 20-ies laipsnių.
Šiluma traukiasi
Šildymo sezono pradžią visiems vartotojams savivaldybės skelbia vidutinei lauko oro temperatūrai tris paras iš eilės esant žemesnei nei dešimt laipsnių šilumos.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, visą šią savaitę pavasaris šiluma dar nelepins. Vidutinė paros temperatūra 11 laipsnių šilumos pasieks tik ketvirtadienį. Kitomis paromis temperatūra tesieks vidutiniškai 2,5–7,5 laipsnio šilumos.
Lietuvos higienos normos numato, kad šaltuoju metų sezonu, tai yra kai vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė nei 10 laipsnių šilumos, gyvenamosiose patalpose turėtų būti ne mažiau nei 18–22 laipsniai, šiltuoju sezonu – 18–28 laipsniai.
Gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija (VEI).
VEI Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjo Virginijaus Lemežio teigimu, jei šildymo sezono metu būstuose neužtikrinama higienos normas atitinkanti temperatūra, inspektoriai pareiškia pretenzijas namo techninę priežiūrą vykdančiai įmonei.
Pasibaigus šildymo sezonui, toliau šildytis ar ne sprendžia pati bendrija.
Per šį šildymo sezoną Savivaldybė kompensacijoms vien už šildymą sumokėjo per 309 tūkst. Eur. Jas gavo vidutiniškai po 3200 gyventojų per mėnesį.
