|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-12-11 17:10
|
|
|
Tokia kario ekipuotė kainuoja 35 tūkst. eurų.
Autoriaus nuotr.
Su 92-osios šturmo brigados būrio vadu, slapyvardžiu Mongolas, susitikome netoli Charkivo karo ligoninės. 25-erių vaikinas iš Bachmuto buvo atvežtas prieš 10 dienų, kai per mūšį bombos skeveldros susmigo į ranką. Mėnesiu anksčiau kita skeveldra didelį randą paliko ant skruosto, o dar kita – suknežino kario nosį.
Veržiasi į frontą
Paklaustas, ar būdamas tokios būsenos norėtų gauti neįgalumą ir pasitraukti iš fronto, kariškis atsakė: „Ne, priešingai, noriu kuo greičiau išeiti iš ligoninės ir grįžti į brigadą. Esu profesionalus karys, turiu dešimt ištikimų pavaldinių ir kuo greičiau privalau grįžti pas juos. Be to, esu prisiekęs Andrejui, pavasarį žuvusiam savo geriausiam draugui, kovoti su okupantais tol, kol išvysime juos iš šalies.“
Tokia priesaika vaikinas su dar dviem draugais įsipareigojo būdami šešiolikos metų. Tai nutiko 2014-aisiais, kai Donbase kilo karas su Maskvos separatistais. Tuomet jie labai pavydėjo pilnamečiams bičiuliams, kurie pasakodavo apie įvykius fronte.
Kaip tapo Mongolu
Minėti draugai buvo Charkivo futbolo klubo „Metalist“ sirgaliai, vadinamieji fanatai. Mongolas prikalbino močiutę nuvesti jį į stadioną. Tada berniukui tebuvo vos penkeri metai. Dar tą pačią vasarą jis išprašė nupirkti marškinėlius su užrašais „Metalist“ bei Milano „Inter“.
Iš pradžių į futbolo rungtynes stadione jis eidavo kartu su vaikų klubo treneriu, o nuo 12 metų – jau vien su draugais. Pravardė Mongolas prilipo per vasaros futbolo stovyklą. Kaime šalia Charkivo augęs vaikinas buvo pripratęs keltis labai anksti ir padėti tėvams ūkio darbuose. Miestiečiams tai buvo neįprasta, todėl vienas futbolistas kartą garsiai paklausė: „Gal tu esi musulmonas mongolas – keliesi, kad pasimelstum saulei tekant?“ Tai visus kambario draugus prajuokino, o pravardė Mongolas prilipo visam laikui.
Fanatai tapo ryžtingais kariais
Būsimą karį stadione domino ne tik žaidimas, bet ir fanatų peštynės su kitų klubų sirgaliais, todėl užsirašė į kovos menų treniruotes. „Mes stengdavomės duoti į kailį atvykusiems kitų klubų sirgaliams, o šie savo stadionuose mus apkuldavo, be to, papildomai pasimušti susitikdavome ir sutartose vietose pamiškėse“, – prisiminė futbolininku svajojęs tapti karys.
Visuomenės nuomonė apie fanatus gera nebuvo – juos dažnai tapatindavo su rimtų tikslų gyvenime neturinčiais chuliganais. Tačiau 2014 m. Kyjive kilus Maidano revoliucijai, visi patys aršiausi fanatai išvyko į sostinę kovoti barikadose su prorusiška valdžia.
Tais pačiais metais Maskvai surežisavus rusakalbių „sukilimą“ Donbase, fanatai nuskubėjo į frontą ginti Ukrainos žemių. „Dauguma mano vyresnių stadiono bičiulių tapo Charkive įkurto bataliono „Patriot Ukrainy“, vėliau pasivadinusio „Azov“, kovotojais, todėl į frontą ir aš užsinorėjau“, – pasakojo vaikinas.
Nors priesaiką vaduoti tėvynę tada stadione davė trise, tačiau į frontą Mongolas iškeliavo tik su Andrejumi, mat kitas bičiulis pakluso tėvų atkalbinėjimams ir priesaikos išsižadėjo.
Geriausias draugas žuvo
„2016 metais mudviejų į „Azov“ nepriėmė, tačiau įsiprašėme į „Dešinį sektorių“ pas vadą, slapyvardžiu Da Vinčis. Šis buvo tik dviem metais vyresnis, tačiau tapo legenda dėl išmanumo ir dėl to, jog į mūšį eidavo kartu su visais, o ne likdavo slėptuvėje“, – kalbėjo karys.
Da Vinči slapyvardį turėjęs dailės technikumo studentas Dmitro Kociubailo iš Ivano Frankivsko vėliau buvo subūręs savanorių „Da Vinčio vilkų“ dalinį, pelnė didvyrio apdovanojimą. Kovo pradžioje jis žuvo Bachmute.
Po dviejų savaičių žuvo ir Andrejus. Tuo metu jis jau vadovavo 30 žmonių būriui. Vadą kariai labai vertino, nes jis nesislėpė už nugarų, o pats visada ėjo prieky visų.
Pats Mongolas 2017 m. pasitraukė iš fronto, nes tuo metu vyko Kyjivo derybos su Maskva ir kovos buvo nutrauktos. Apkasuose ramiai sėdėti nenorėjęs vaikinas grįžo tęsti inžinerijos mokslų į institutą, o po to įsidarbino baldų įmonėje.
2022 m. vasario 24 d. Maskvai pradėjus didelio masto karą vaikinas jau tą pačią dieną atskubėjo į komisariatą. Atvyko kartu su devyniolikmečiu pusbroliu Gena, su kuriuo buvo labai artimi. Vėliau Gena žuvo gindamas Charkivą.
„Per paskutinį sužeidimą Bachmute tik trumpam akyse užtemo, po kelių sekundžių atsitokėjau, bet pajutau kraują burnoje ir pamačiau skylę pirštinėje. Visgi mūsų puolimas tada buvo sėkmingas – atkovojome iš priešų nurodytą plotą, o iš mano vyrų niekas nežuvo, tik mus tris sužeidė“, – pasakojo karys.
Padėkojo lietuvių tautai
Futbolo fanas prasitarė, kad kario uždarbio neužtenka net kokybiškai ekipuotei, o jo turima atsiėjo 35 tūkst. eurų. „Gaunama apsaugos liemenė yra trečios klasės ir sveria 15 kg, o šeštos klasės sveria tris kartus mažiau ir apsaugo nuo šūvių iš arti. Tad geresnė ekipuotė suteikia didesnę garantiją išgyventi. Deja, ekipuotė susidėvi ir kasmet reikia vis naujos“, – pasakojo vaikinas.
Jis sakė, kad karo pradžioje mūšiai buvo kitokie: nebuvo tiek daug dronų, o ir tie patys – žvalgybiniai. Be to, priešų sprendimai buvo lėti ir po atakų kariai spėdavo pasislėpti. Dabar okupantai pasimokę iš klaidų ir tapę lygiaverčiais varžovais. Jų dronai nuolat kabo virš ukrainiečių galvų, o minų primėto tiek, kad į priekį kariai gali judėti labai mažais atstumais.
Karys pasakojo, kad šturmo brigados užduotis – užimti nurodytą fronto zoną, po to reikia palikti ją ginti kitiems armijos daliniams, o patiems atsitraukti poilsio ir ruoštis kitai operacijai. Puolimą suplanuoja armijos vadai, jie derina artilerijos, skraidyklių, tankų ir lėktuvų paramą puolantiesiems.
Per beveik dvejus karo metus Mongolas nė karto neturėjo atostogų, o ligoninė tapo pirmu ilgesniu poilsiu.
„Ar nepikta, kai atvykęs iš fronto Charkive matai žmonių pilnus restoranus ir prekybos centrus, o parke – besibučiuojančias poreles?“ – paklausiau kario.
„Nepikta. Mes fronte už tai ir kovojame – kad turėtume normalų gyvenimą. Džiaugiuosi matydamas linksmus žmones, o liūdesys užvaldo kapinėse, kai stoviu prie bičiulių kapų“, – sakė vaikinas.
Kai jau buvome atsisveikinę ir ėjau link mašinos, išgirdau uždususį kario balsą už nugaros: „Sustok, lietuvi, pamiršau kai ką pasakyti. Noriu padėkoti tavo tautai: jūs per karą elgiatės kaip ištikimi kraujo broliai, nepaliekate nelaimėje. Ir dar noriu pasakyti: maskvėnai niekada broliais nebuvo ir nebus, jie visada siekė pasisavinti mūsų istoriją ir mus surusinti, bet to jiems nepavyko ir nepavyks.“
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Ukrainos
Su 92-osios šturmo brigados būrio vadu, slapyvardžiu Mongolas, susitikome netoli Charkivo karo ligoninės. 25-erių vaikinas iš Bachmuto buvo atvežtas prieš 10 dienų, kai per mūšį bombos skeveldros susmigo į ranką. Mėnesiu anksčiau kita skeveldra didelį randą paliko ant skruosto, o dar kita – suknežino kario nosį. |
Paklaustas, ar būdamas tokios būsenos norėtų gauti neįgalumą ir pasitraukti iš fronto, kariškis atsakė: „Ne, priešingai, noriu kuo greičiau išeiti iš ligoninės ir grįžti į brigadą. Esu profesionalus karys, turiu dešimt ištikimų pavaldinių ir kuo greičiau privalau grįžti pas juos. Be to, esu prisiekęs Andrejui, pavasarį žuvusiam savo geriausiam draugui, kovoti su okupantais tol, kol išvysime juos iš šalies.“
Tokia priesaika vaikinas su dar dviem draugais įsipareigojo būdami šešiolikos metų. Tai nutiko 2014-aisiais, kai Donbase kilo karas su Maskvos separatistais. Tuomet jie labai pavydėjo pilnamečiams bičiuliams, kurie pasakodavo apie įvykius fronte.
Minėti draugai buvo Charkivo futbolo klubo „Metalist“ sirgaliai, vadinamieji fanatai. Mongolas prikalbino močiutę nuvesti jį į stadioną. Tada berniukui tebuvo vos penkeri metai. Dar tą pačią vasarą jis išprašė nupirkti marškinėlius su užrašais „Metalist“ bei Milano „Inter“.
Iš pradžių į futbolo rungtynes stadione jis eidavo kartu su vaikų klubo treneriu, o nuo 12 metų – jau vien su draugais. Pravardė Mongolas prilipo per vasaros futbolo stovyklą. Kaime šalia Charkivo augęs vaikinas buvo pripratęs keltis labai anksti ir padėti tėvams ūkio darbuose. Miestiečiams tai buvo neįprasta, todėl vienas futbolistas kartą garsiai paklausė: „Gal tu esi musulmonas mongolas – keliesi, kad pasimelstum saulei tekant?“ Tai visus kambario draugus prajuokino, o pravardė Mongolas prilipo visam laikui.
Būsimą karį stadione domino ne tik žaidimas, bet ir fanatų peštynės su kitų klubų sirgaliais, todėl užsirašė į kovos menų treniruotes. „Mes stengdavomės duoti į kailį atvykusiems kitų klubų sirgaliams, o šie savo stadionuose mus apkuldavo, be to, papildomai pasimušti susitikdavome ir sutartose vietose pamiškėse“, – prisiminė futbolininku svajojęs tapti karys.
Visuomenės nuomonė apie fanatus gera nebuvo – juos dažnai tapatindavo su rimtų tikslų gyvenime neturinčiais chuliganais. Tačiau 2014 m. Kyjive kilus Maidano revoliucijai, visi patys aršiausi fanatai išvyko į sostinę kovoti barikadose su prorusiška valdžia.
Tais pačiais metais Maskvai surežisavus rusakalbių „sukilimą“ Donbase, fanatai nuskubėjo į frontą ginti Ukrainos žemių. „Dauguma mano vyresnių stadiono bičiulių tapo Charkive įkurto bataliono „Patriot Ukrainy“, vėliau pasivadinusio „Azov“, kovotojais, todėl į frontą ir aš užsinorėjau“, – pasakojo vaikinas.
Nors priesaiką vaduoti tėvynę tada stadione davė trise, tačiau į frontą Mongolas iškeliavo tik su Andrejumi, mat kitas bičiulis pakluso tėvų atkalbinėjimams ir priesaikos išsižadėjo.
„2016 metais mudviejų į „Azov“ nepriėmė, tačiau įsiprašėme į „Dešinį sektorių“ pas vadą, slapyvardžiu Da Vinčis. Šis buvo tik dviem metais vyresnis, tačiau tapo legenda dėl išmanumo ir dėl to, jog į mūšį eidavo kartu su visais, o ne likdavo slėptuvėje“, – kalbėjo karys.
Da Vinči slapyvardį turėjęs dailės technikumo studentas Dmitro Kociubailo iš Ivano Frankivsko vėliau buvo subūręs savanorių „Da Vinčio vilkų“ dalinį, pelnė didvyrio apdovanojimą. Kovo pradžioje jis žuvo Bachmute.
Po dviejų savaičių žuvo ir Andrejus. Tuo metu jis jau vadovavo 30 žmonių būriui. Vadą kariai labai vertino, nes jis nesislėpė už nugarų, o pats visada ėjo prieky visų.
Pats Mongolas 2017 m. pasitraukė iš fronto, nes tuo metu vyko Kyjivo derybos su Maskva ir kovos buvo nutrauktos. Apkasuose ramiai sėdėti nenorėjęs vaikinas grįžo tęsti inžinerijos mokslų į institutą, o po to įsidarbino baldų įmonėje.
2022 m. vasario 24 d. Maskvai pradėjus didelio masto karą vaikinas jau tą pačią dieną atskubėjo į komisariatą. Atvyko kartu su devyniolikmečiu pusbroliu Gena, su kuriuo buvo labai artimi. Vėliau Gena žuvo gindamas Charkivą.
„Per paskutinį sužeidimą Bachmute tik trumpam akyse užtemo, po kelių sekundžių atsitokėjau, bet pajutau kraują burnoje ir pamačiau skylę pirštinėje. Visgi mūsų puolimas tada buvo sėkmingas – atkovojome iš priešų nurodytą plotą, o iš mano vyrų niekas nežuvo, tik mus tris sužeidė“, – pasakojo karys.
Futbolo fanas prasitarė, kad kario uždarbio neužtenka net kokybiškai ekipuotei, o jo turima atsiėjo 35 tūkst. eurų. „Gaunama apsaugos liemenė yra trečios klasės ir sveria 15 kg, o šeštos klasės sveria tris kartus mažiau ir apsaugo nuo šūvių iš arti. Tad geresnė ekipuotė suteikia didesnę garantiją išgyventi. Deja, ekipuotė susidėvi ir kasmet reikia vis naujos“, – pasakojo vaikinas.
Jis sakė, kad karo pradžioje mūšiai buvo kitokie: nebuvo tiek daug dronų, o ir tie patys – žvalgybiniai. Be to, priešų sprendimai buvo lėti ir po atakų kariai spėdavo pasislėpti. Dabar okupantai pasimokę iš klaidų ir tapę lygiaverčiais varžovais. Jų dronai nuolat kabo virš ukrainiečių galvų, o minų primėto tiek, kad į priekį kariai gali judėti labai mažais atstumais.
Karys pasakojo, kad šturmo brigados užduotis – užimti nurodytą fronto zoną, po to reikia palikti ją ginti kitiems armijos daliniams, o patiems atsitraukti poilsio ir ruoštis kitai operacijai. Puolimą suplanuoja armijos vadai, jie derina artilerijos, skraidyklių, tankų ir lėktuvų paramą puolantiesiems.
Per beveik dvejus karo metus Mongolas nė karto neturėjo atostogų, o ligoninė tapo pirmu ilgesniu poilsiu.
„Ar nepikta, kai atvykęs iš fronto Charkive matai žmonių pilnus restoranus ir prekybos centrus, o parke – besibučiuojančias poreles?“ – paklausiau kario.
„Nepikta. Mes fronte už tai ir kovojame – kad turėtume normalų gyvenimą. Džiaugiuosi matydamas linksmus žmones, o liūdesys užvaldo kapinėse, kai stoviu prie bičiulių kapų“, – sakė vaikinas.
Kai jau buvome atsisveikinę ir ėjau link mašinos, išgirdau uždususį kario balsą už nugaros: „Sustok, lietuvi, pamiršau kai ką pasakyti. Noriu padėkoti tavo tautai: jūs per karą elgiatės kaip ištikimi kraujo broliai, nepaliekate nelaimėje. Ir dar noriu pasakyti: maskvėnai niekada broliais nebuvo ir nebus, jie visada siekė pasisavinti mūsų istoriją ir mus surusinti, bet to jiems nepavyko ir nepavyks.“
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Ukrainos
Publikuota: 2023-12-11 17:10:49
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|