You are on page 1of 6

EL AIRAMPO / AYRAMPU

CONTEXTO

Ayrampuxa mä cha’aphiwa, thaya patana achu, achupaxa tunxamawa, chikawjapanxa


simillanaka utji. Jikxatsnawa La Paz, Oruro, Cochabamba qarqanakana. Ukhamakiwa
achu, wali suma qullawa ukatxa wali apnaqapxi, yaqha sutipaxa Airampoa ayrampo
(Azara) Doweld satarakiwa.

El airampo es un cactus espinoso que crece en el altiplano, pertenece a la familia


cactácea, tiene la forma de tuna y en su interior se encuentran las semillas, la podemos
encontrar en los cerros de La Paz, Oruro y Cochabamba de forma silvestre y forma parte
de la amplia medicina tradicional de Bolivia, su nombre científico es Airampoa ayrampo
(Azara) Doweld

Ayrampuxa mä jisk’a quqawa, panqarapaxa ch’aphinaka panqara kipkakiwa. Wila


saminiwa, achupaxa suma muxsawa, umallalla, ukhamaraki jisk’a jathanakaniwa,
ukanakaxa wila saminiwa.

El airampo es una planta pequeña, su flor es semejante a las de otros cactus. De un color
rojo sangre, el fruto es una baya carnosa, pulposa y jugosa con varias semillas en su
interior de color rojo.

PARA QUE SIRVE


Kunatakisa wali

Está planta medicinal se recolecta entre los meses de marzo y abril después de su
floracion, su uso está arraigado en diferentes pueblos y comunidades que a través de su
conocimiento y uso de estas especies se ha preservado como una alternativa, aliviando
algunas dolencias.

Aka qullañ quqaxa jikxatasiwa achuqa, qasawi phaxsinakana, markanakaxa wali


apnaqapxi aka quqa, yatiwinakapampi usunaka qullasipxi.

El Airampo se utiliza para controlar la fiebre interna sobre todo en los niños además ayuda
a regular la presión sanguínea, alivia los síntomas que provoca la aparición de varicela,
sarampión.

Ayrampuxa waliwa junt’u usu manqhanki uka apaqañataki, jisk’awawanakaru wali yanapi
wilapa suma sarayi, ukhamaraki yanapiwa varicela sarampión uka usunaka sumachiwa
janiw sintiñapataki.

La semilla también es utilizada como laxante, sus flores sirven en infusión para evitar el
cansancio y la anemia, es sedante y tranquilizante. El extracto de la raíz machacada
estimula la retención de orina, y sirve como un antiinflamatorio, esta semilla también era
utilizada para teñir los telares y tejidos indígenas.

Ukhamaraki jathanakapaxa walicharakiwa qarxata jaqinakaru, ukhamaraki jan manq’iri


jaqinakaru. Ukhamaraki jathanakapa piqtataxa janiw p’usuntaykiti. Yaqha tuqita
apnaqasirakiwa samichañataki sawuta p’itatanaka.

COMO SE PREPARA

El airampo, se utiliza en los países andinos para calmar la fiebre y calmar otras
afecciones, pero muy poco se conoce a nivel mundial.

Kunjamsa wakichasi

Ayrampuxa apnaqasiwa junt’uusu apaqañataki, ukhamaraki yaqha usunaka. Janiw


yaqha jacha markanakaxa suma aqa qullaru uñt’apkiti.

Para la fiebre se prepara de la siguiente forma:


Junt’u usu apaqañataki akhamaw lurasi

Ingredientes

1 L. de Agua hervida (caliente)


1 cuchara de airampo
1l. Wallxtata uma
1 jisk’awilla ayrampu

Preparación
Hacer hervir el litro de agua luego
Colocar una cuchara de airampo
Tapar y dejar reposar por dos
minutos.

Tomar una taza por día, entre 3 a 5


días.
Wakichawi
Nayraqatxa, uma wallaqiyaña,
ukatxaruxa mä jisk’a wishlla
ayramputa uchaña, ukatxaruja wali
tapantaña, suyt’añawa 2 q’atanaka.
Recomendaciones
Tomar sin azúcar
No consumir en exceso.
Ukhamaraki janiw asukarampi
umañakiti.
Ukhamarakixa janiw sinti umañakiti,
janiw walikiti. (MINISTERIO DE LA
PRESIDENCIA, n.d.)
También se utiliza para curar las aftas de la boca de los niños pequeños(ph`ascu).

Preparación. -

Se remoja una cucharilla de semillas en dos cucharadas de agua hirviendo y con esta
infusión, enfriada, se moja con un pedazo de algodón, toda la boca del niño. Se debe
curar hasta tres veces cada día.

La medicina tradicional es una alternativa para curar algunas dolencias por considerarlas
libre de químicos y su uso es múltiple.

Ukhamaraki walirakiwa wawanakaru lakanaka phallari ukataki

Wakichawi.

Nayraqata, junt’u umaru chulluchaña jathanakapa, ukatsti thayarataxani mä jisk’a


pañumpiwa uka uma chilltaña, ukatxa wawan lakaparu uchjataña. Kimsa kuti mä uruna
luraña.

Aka quqa qullaxa walja usunaka walichi, jaqinaqaxa wali apnaqapxi.


REFERENCIA

Ministerio De Salud (La Paz, 29 de Junio). Ayrampu: Medicina Tradicional Para


Aliviar La Fiebre Y Otros Malestares.

Rastreador: https://www.minsalud.gob.bo/5745-ayrampu-medicina-tradicional-para-
aliviar-la-fiebre-y-otros-malestares

MINISTERIO DE LA PRESIDENCIA. (n.d.). MedicinaTradicional.

 
https://calendariosaboresbolivia.com/2019/08/28/propiedades-del-airampo/

ANEXOS

You might also like